Antradienio vakarą D.Trumpas J.Comey išsiuntė laišką, kuriame buvo rašoma: „Esate atleidžiamas ir pašalinamas iš pareigų, (šis sprendimas) įsigalioja dabar pat.“
Prezidentas pridūrė: „Labai vertinu, kad tris atskirus kartus informavote mane, jog dėl manęs nėra atliekamas tyrimas, bet pritariu Teisingumo departamento išvadai, kad nesugebate veiksmingai vadovauti Biurui, – pridūrė prezidentas. – Mums būtina rasti naują FTB vadovybę, kuri atkurtų visuomenės pasitikėjimą jo atliekama gyvybiškai svarbia misija.“
Šis nutarimas lyginamas su prezidento Richardo Nixono sprendimu be skrupulų atleisti generalinį prokurorą Archibaldą Coxą, tyrusį Votergeito skandalą – kai Respublikonų partijos komitetas nurodė įsibrauti į Demokratų partijos būstinę ir ten įrengti pasiklausymo įrangą. Tuomet buvo nuteisti keli R.Nixono administracijos pareigūnai, prezidentas atsistatydino.
FTB direktoriai skiriami vienai 10 metų kadencijai, o jų atleidimas – labai neįprastas reiškinys. Lig šiol tai buvo įvykę vos vieną kartą: prieš 24 metus tuometinis prezidentas Billas Clintonas parodė duris Williamui Sessionsui. Jis buvo kaltinamas etikos pažeidimais ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, pavyzdžiui, FTB lėktuvą jis naudojo šeimos kelionėms.
Tyrimo baigtis neaiški
Vis dėlto J.Comey ir W.Sessionso atvejai gerokai skiriasi. Kovą J.Comey atskleidė, kad FTB atlieka tyrimą dėl numanomo Rusijos kišimosi į praėjusių metų prezidento rinkimus ir galimo slapto Maskvos susitarimo su prezidento D.Trumpo rinkimų komandos nariais.
J.Comey parodymus Atstovų Rūmų Žvalgybos komitetui davė per pirmuosius viešus klausymus dėl šių abiejų kontroversijų. Klausymai buvo surengti tokiu metu, kai D.Trumpas stengėsi nukreipti žiniasklaidos dėmesį nuo kontroversijos dėl Rusijos, smarkiai aptemdžiusios jo pergalę lapkritį vykusiuose rinkimuose, pavadindamas „išgalvotomis naujienomis“ (angl. fake news).
Hillary Clinton šalininkai taip pat negailėjo kritikos buvusiam FTB vadovui. Kandidatė apkaltino J.Comey sužlugdžius jos galimybes tapti prezidente, kai jis, likus 11 dienų iki rinkimų, paskelbė, kad atnaujinamas tyrimas dėl jos elektroninio pašto sistemų naudojimo.
Praėjusią savaitę buvęs FTB vadovas gynėsi, kad radęs tūkstančius laiškų, FTB iki rinkimų nebūtų spėjęs užbaigti tyrimo, o slėpti nuo visuomenės, jog galbūt atrasti nusikalstamos kandidatės į prezidento postą veiklos įkalčiai, būtų buvę neteisinga.
Respublikonai pareiškimą apie atnaujintą H.Clinton el. laiškų tyrimą laiko viena galimų J.Comey atleidimo priežasčių.
„Žaidimas dar nesibaigė“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Tomas Janeliūnas 15min sakė, kad toks žingsnis politikoje yra labai drąsus: „Atleisti tyrimo, nukreipto prieš patį JAV prezidentą ir jo aplinką, vadovą, yra pripažinimas, kad tokie įtarimai mažų mažiausiai erzina. Tai gali pakenkti D.Trumpo reputacijai ir sustiprinti įtarimus, kad vis dėlto D.Trumpo aplinka ir Rusijos atstovai yra susiję.“
Politologas sako, kad D.Trumpas įsivaizduoja tokiu būdu sumažinsiąs į jį nukreiptą kritikos dozę ir galės ramiau dirbti. Vis dėlto, JAV prezidentas yra pagrindinis ginkluotųjų pajėgų ir visų saugumą šalyje užtikrinančių tarnybų vadas, todėl turi teisę kontroliuoti žvalgybos institucijas, ir, jei nepasitiki jų vadovais, juos pakeisti.
„Nėra abejonių, kad D.Trumpas naujuoju FTB vadovu pasirinks sau lojalų žmogų – tai bus pagrindinis kriterijus. Taip pat aišku, kad lojalus žmogus negalės pateikti D.Trumpui nepalankių tyrimo išvadų. Vadinasi, tyrimo eiga nulemta iš anksto“, – teigia T.Janeliūnas.
Politologas tikina, kad „žaidimas nesibaigia, o tiesiog pereina į kitą etapą“. T.Janeliūno teigimu, JAV demokratija turi labai daug saugiklių, todėl šioje istorijoje itin svarbus Kongreso vaidmuo – institucija turi teisę tikrinti žvalgybos tarnybų veiklą.
„Jei Kongresas matys, kad tyrimas yra užgniaužtas, jis gali paskatinti jo atnaujinimą“, – 15min sakė T.Janeliūnas.
„Padaryta didelė klaida“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius 15min teigė: „Nors D.Trumpui atleidus J.Comey daugelis prisimena po Votergeito skandalo atsistatydinusį R.Nixoną, šių atvejų lyginti nereikėtų. Tuomet buvo konkrečiai tiriama, kaip R.Nixonas pažeidė įstatymą. Dabar tyrimo centre atsidūrė ne pats D.Trumpas, o jo patarėjai, galimai turėję ryšių su Rusijos atstovais. Dar neaišku, kiek nelegalūs buvo tie ryšiai ir kiek su jais susijęs pats D.Trumpas.“
Anot politologo, su kiekvienu D.Trumpo akibrokštu tikimasi, kad visuomenės požiūris į jį pablogės, daugiau žmonių nuo jo nusigręš. K.Girniaus teigimu, lig šiol taip nė karto neatsitiko.
Anot politologo, su kiekvienu D.Trumpo akibrokštu tikimasi, kad visuomenės požiūris į jį pablogės, daugiau žmonių nuo jo nusigręš. K.Girnius tikina, kad lig šiol taip neatsitiko.
K.Girnius spėja, kad tokiu D.Trumpo sprendimu labiau pasipiktins politinis elitas, o ne eiliniai amerikiečiai: „FTB neturi tiesioginių ryšių su eiliniais piliečiais, biuro sprendimai paprastų amerikiečių neliečia. Šis įvykis tiesiog pakeičia pastovią tradiciją – paprastai FTB vadovas renkamas dešimčiai metų, ir lig šiol tik kartą buvo atleistas anksčiau laiko. FTB vadovas skiriamas dviem su puse prezidento kadencijos, kadangi jo veikla turėtų būti nepolitizuota. Žinoma, šis atleidimas – bent šiek tiek politizuotas, nes susijęs arba su H.Clinton el. laiškų skandalu, arba su D.Trumpo ryšiais su Rusija.“
Politologas teigia, kad JAV prezidentas turi teisę atleisti administracijos pareigūnus, šis procesas vyksta kiekvienos kadencijos pradžioje. Vis dėlto, nėra daug kliudyti prezidentui galinčių žmonių taip, kaip kliudo J.Comey, todėl nepanašu, kad prasidės nepalankių pareigūnų atleidimų virtinė.
K.Girnius teigia: „Manau, kad tai buvo didelė klaida, nes laikau J.Comey pakankamai kompetentingu. Jis sugebėjo ginti savo poziciją ir turėjo didelį pasitikėjimą, nors jis tarp demokratų šiek tiek ir sušlubavo. Tačiau J.Comey buvo geras darbuotojas, ir nėra pakankamai tokių kaip jis, kad būtų galima taip lengvai atleidinėti žmones.“
