L.Kojala: D.Trumpas neišnaudojo H.Clinton silpnybių
Iniciatyva debatų metų priklausė H.Clinton. Ji sėkmingai išnaudojo silpnąsias D.Trumpo puses, o D.Trumpui savo ruožtu prispausti H.Clinton nepavyko, sako L.Kojala.
„Aš manau, kad H.Clinton primetė savo žaidimo taisykles D.Trumpui. Mes galbūt tikėjomės atvirkščio vaizdo, manydami, kad D.Trumpui sekasi geriau debatuoti, ir nurašydami H.Clinton, tačiau jai pavyko paliesti beveik visas pagrindines D.Trumpo silpnybes. Pavyzdžiui, ji sėkmingai išnaudojo D.Trumpo mokesčių deklaraciją ir faktą, kad jis nesutinka jos viešinti, tad galbūt turi kažką slėpti“, – sakė L.Kojala.
Politologas atkreipė dėmesį, kad D.Trumpas neišnaudojo akcentų, kurie galėjo būti jo stipriosios pusės: pavyzdžiui, elektroninio pašto skandalas, į kurį buvo įsivėlusi H.Clinton, buvo paminėtas tik trumpai.
Jis sutiko, kad daugelis dabartinių D.Trumpo gerbėjų po jo pasirodymo debatuose nuomonės greičiausiai nepakeis, tačiau išreiškė abejonę, ar D.Trumpui pavyks pritraukti daug naujų balsų, kurių jam labai reikia, kad sugebėtų pasivyti H.Clinton „svyruojančiose valstijose“ (swing states) – valstijose, kuriose H.Clinton turi nedidelį pranašumą.
„D.Trumpui reikia įtikinti tą elektorato dalį, kuri galbūt linktų balsuoti už respublikoną, bet ne iki galo ryžtasi tą padaryti, nes, pavyzdžiui, mano, kad D.Trumpas yra nepasirengęs valdyti ar per daug impulsyvus. Aš manau, kad to jam padaryti nepavyko, o kai kurie aspektai galėjo nepatikti netgi jo rinkėjui. Pavyzdžiui, jis vienu metu tarsi užsiminė, kad reikėtų ginti Baracką Obamą nuo tos kritikos, kurią jam 2008 m. išsakė H.Clinton. Respublikonų rinkėjui B.Obama yra be galo neigiamai vertinama asmenybė, aš manau, kad tai buvo retorinis liapsusas, kuris nepridės pasitikėjimo“, – sakė L.Kojala.
Paklaustas, kaip debatus būtų galima įvertinti iš Lietuvos perspektyvos, L.Kojala pažymėjo, kad H.Clinton išsakė daug dalykų, kuriuos nori girdėti Lietuva ir Rytų Europa. Pasak jo, H.Clinton netgi peržengė savo partijos ribas ir naudojo atsakingą, pagrįstą užsienio politikos patirtimi retoriką.
„H.Clinton kalbėjo apie NATO svarbą, kolektyvinės gynybos reikšmę, priminė, kad NATO nėra vien tik nustekenantis JAV biudžetą dalykas, bet ir dalykas, kuris lėmė, kad kitos šalys padėjo JAV po rugsėjo 11-osios. Ji kalbėjo apie Rusiją, kuri kelia grėsmę, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo srityje. Tai kontrastas D.Trumpui, kuris yra sakęs, kad netgi gerai, jog Rusija vykdo šias atakas“, – sakė politologas.
D.Trumpas, anot L.Kojalos, pademonstravo, kad NATO jam apskritai nėra įdomi. RESC direktoriaus teigimu, D.Trumpas kartojo tas pačias frazes, kurios stokojo gelmės.
„D.Trumpo argumentacija atrodė emocinga, silpna ir neparengta. Jis neišnaudojo savo stipriųjų pusių. Labai įsimintina buvo frazė, kad jis apie NATO daug negalvoja. Tai yra pakankamai iliustratyvus pavyzdys, rodantis, kad šie klausimai jam nėra reikšmingai. Netgi rengiantis debatams, kuomet jis puikiai suvokė, kad užsienio politikos ir NATO klausimai tikrai bus paliesti ir kad žmonės norės girdėti ilgesnius ir išsamesnius atsakymus, jis kartojo tas pačias frazes“, – sakė L.Kojala.
Ž.Pavilionis: H.Clinton atstovavo ne tik demokratams, bet ir respublikonams
H.Clinton debatuose pasirodė visapusiškai geriau. Ji stengėsi įrodyti, kad gali būti patraukli ne tik demokratams, bet ir respublikonams, ir jai tai visai neblogai sekėsi. Tuo tarpu D.Trumpas „neišlaikė egzamino“ ir pasirodė daug silpniau, sakė Ž.Pavilionis.
„H.Clinton pasirodė tikrai prezidentiškai. Ji patvirtino, kad ji gali tapti šios šalies prezidente. O D.Trumpui, aš manau, kad nepavyko to įrodyti. Jautėsi, kad H.Clinton labai gerai pasiruošusi visiems klausimams. Aš netgi manau, kad daugeliu klausimų H.Clinton puikiai atstovavo Amerikos dešinei, ieškodama kompromisų ir bendrų temų su respublikonais“, – sakė Ž.Pavilionis.
Buvusio Lietuvos ambasadoriaus JAV nuomone, šie debatai gali nulemti JAV prezidento rinkimų baigtį, nes po jų D.Trumpui pakilti bus sunku.
Kalbėdamas apie kandidatų pasisakymus, susijusius su Lietuva ir Rytų Europa, Ž.Pavilionis sakė labai teigiamai vertinantis tai, kad H.Clinton atkreipė dėmesį į Rusijos grėsmę.
„H.Clinton aiškiai įvardino, kad Amerika nesitraukia nuo savo įsipareigojimų, ir net savotiškai atsiprašė už tam tikrus D.Trumpo viražus. Žinant, kad ji net du kartus buvo Lietuvoje ir su mumis turi puikius ryšius, be abejonės, jos išrinkimo atveju mums bus labai lengva ir gera sukurti ryšius, kurie saugotų ir gintų mūsų interesus“, – akcentavo Ž.Pavilionis.
Tuo tarpu D.Trumpas, pasak Ž.Pavilionio, apskritai didesnį dėmesį skyrė Kinijai, o ne Europai.
„Skaičiavau, kiek kartų per debatus D.Trumpas paminėjo Kiniją. Užtat jis nė karto nepaminėjo Europos. Bet gal tai yra ir gerai, nes D.Trumpas išsakė daug kritikos kitiems prekybiniams susitarimams, bet aš neišgirdau kritikos transatlantinei prekybos sutarčiai su Europa. Man tai sukėlė mažą viltį, kad mums pavyks išsaugoti šį labai svarbų ES ir JAV laisvos prekybos susitarimą“, – sakė buvęs Lietuvos ambasadorius JAV.