Baltųjų rūmų atstovai tikina, kad kol kas D.Trumpas neturi plano, apie ką kalbės su kolega iš Rusijos.
„Nėra jokios konkrečios darbotvarkės. Prezidentas kalbės apie tai, kas jam atrodo svarbu“, – JAV žurnalistams sakė prezidento D.Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Herbertas Raymondas McMasteris. Jis pridūrė, kad pokalbis bus toks pat, kaip ir su bet kurios kitos šalies lyderiu.
Diplomatijos ekspertai stebisi tokiu požiūriu į susitikimą.
„Mane labai nustebino generolo McMasterio komentaras. Atrodo, kad JAV trūksta politinio pasiruošimo šiam itin svarbiam susitikimui, ir kad santykiai su Rusija nesiskiria nuo kitų šalių“, – „The Guardian“ sakė Strateginių ir tarptautinių studijų centro direktorė Heather Conley.
„Galite būti tikri, kad šiam susitikimui Kremlius pasiruošė iš anksto. Jis ne tik skrupulingai išanalizavo patį Trumpą, bet ir Kremliaus norimus pasiekti tikslus“, – teigė H.Conley.
Tuo tarpu buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas, patarinėdavęs buvusiam JAV prezidentui Barackui Obamai prieš susitikimus su tuomečiu Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu ir premjeru V.Putinu, su „The Washington Post“ pasidalino patarimais, ką susitikimo metu svarbiausiais klausimais turėtų pasakyti D.Trumpas.
- Rusijos kišimasis į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus
Būtina V.Putinui pareikšti, kad Rusija daugiau niekada negali kėsintis į JAV suverenitetą vogdama ir viešindama duomenis, taip pat turi nustoti vykdyti prieš rinkimus nukreiptas kibernetines atakas.
Anot M.McFaulo, D.Trumpas Rusijos prezidentui turi aiškiai parodyti žinąs, ką jis padarė. Būtina V.Putinui pareikšti, kad Rusija daugiau niekada negali kėsintis į JAV suverenitetą vogdama ir viešindama duomenis, taip pat turi nustoti vykdyti prieš rinkimus nukreiptas kibernetines atakas.
Buvęs ambasadorius Rusijoje mano, kad D.Trumpas turėtų užsiminti ir apie galimą JAV atsaką, pavyzdžiui, sankcijas ar kibernetines kontratakas.
M.McFaulo teigimu, jei lyderių susitikimas Hamburge praeitų sklandžiai, Baltųjų rūmų vadovas V.Putinui galėtų pasiūlyti vyriausybių derybas, nustatančias kibernetinių veiksmų normas. Tokios derybos galėtų baigtis sutarties pasirašymu.
- Ukraina
Anot M.McFaulo, D.Trumpas turėtų patvirtinti norįs atšaukti sankcijas Rusijai, tačiau tik tuo atveju, jei Maskva nustos remti separatistus Rytų Ukrainoje ir įgyvendins arba jau egzistuojantį Minsko susitarimą, arba naują patobulintą.
Esą JAV prezidentas jokiu būdu neturėtų užsiminti, kad sankcijos gali būti atšauktos nieko negaunant mainais.
- Prekyba ir investicijos
Buvusio ambasadoriaus tekste rašoma, kad D.Trumpas turėtų išreikšti norą sustiprinti ekonominius ryšius su Rusija ir tokiu būdu JAV sukurti naujų darbo vietų.
Tiesa, M.McFaulas perspėja, kad ekonominiai ryšiai gali būti stiprinami tik tuo atveju, jei bus sutarta dėl taikos Ukrainoje.
- Sirija
M.McFaulas teigia, kad Baltųjų rūmų vadovas gali išreikšti norą bendradarbiauti su Rusija kovoje prieš grupuotę „Islamo valstybė“.
Vis dėlto D.Trumpas, įvertindamas savo žinių šiuo klausimu trūkumą, esą turėtų pasiūlyti V.Putinui, kad išsamią bendradarbiavimo strategiją kurtų Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas.
Anot buvusio JAV ambasadoriaus Rusijoje, D.Trumpas turėtų paspausti V.Putiną laikytis savo įsipareigojimo iš Sirijos pašalinti cheminius ginklus.
D.Trumpas taip pat turėtų pareikšti nuomonę, kad Sirijoje ilgalaikės taikos nebus tol, kol valdžia bus sutelkta Basharo al Assado rankose.
M.McFaulas:„D.Trumpas neturėtų kalbėti apie NATO, kadangi tai nėra V.Putino reikalas“.
M.McFaulas paminėjo ir keletą susitikimo metu vengtinų temų. Pavyzdžiui, D.Trumpas neturėtų kalbėti apie NATO, kadangi tai „nėra Putino reikalas“.
Buvusio ambasadoriaus manymu, neverta kalbėti ir apie JAV mestus kaltinimus bandymu paveikti rinkimus Rusijoje, „nes tai nėra tiesa“.
Anot M.McFaulo, D.Trumpui verčiau nekalbėti apie žmogaus teises, kadangi apie jas jis praeityje pasisakė itin nedaug, todėl bet kokias jo kalbas V.Putinas galėtų interpretuoti kaip nenuoširdumą.
Ko tikisi V.Putinas?
Dienraštis „Kommersant“ rašo, kad Maskva iš šio lyderių susitikimo tikisi aiškumo. Buvęs Rusijos finansų ministras, Strateginių tyrimų centro vadovas Aleksejus Kudrinas mano, kad asmeninis V.Putino ir D.Trumpo kontaktas – itin svarbus.
„Žinome, kad po asmeninės Putino ir Busho pažinties buvo įveikta didžioji dalis baimių ir išankstinių nusistatymų, – teigė A.Kudrinas. – Kaip žinome, Trumpas ir Putinas norėtų, kad santykiai stabilizuotųsi.
Laukiu, kol jie vienas kitam pateiks daug argumentų, padėsiančių tai padaryti.“
A.Kudrinas: „Žinome, kad po asmeninio Putino ir Busho kontakto buvo įveikta didžioji dalis baimių ir išankstinių nusistatymų.“
Tiesa, kitos prognozės šiek tiek kuklesnės.
„Putinas norėtų išgirsti įsipareigojimą, kad Trumpas stengsis užkirsti kelią santykių pablogėjimui ateityje.
Vis dėlto žodiniai pasižadėjimai yra daugiausia, ko šiandien galime sulaukti iš Trumpo administracijos“, – CNN sakė Dmitrijus Suslovas iš Maskvos Aukštosios ekonomikos mokyklos.
Lenta.ru savo ruožtu rašo, kad V.Putino padėjėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas šią savaitę atskleidė, kokius klausimus susitikimo metu iškels Rusijos vadovas.
J.Ušakovo teigimu, prezidentai pirmiausia turėtų aptarti kovos su pasauliniu terorizmu klausimą, kadangi, „JAV ir Rusijai nebendradarbiaujant vargu ar įmanoma įveikti terorizmą“.
Diplomatas pažymėjo, kad taip pat greičiausiai bus aptarta situacija Sirijoje ir Ukrainoje – „jei jie (amerikiečiai, – red.) to norės“.
V.Putino padėjėjas mano, kad susitikimo metu dviejų didžiausių branduolinių valstybių lyderiai gali kalbėtis apie „ginklavimosi kontrolę“ ir „regioninius konfliktus“, pavyzdžiui, Jemene, Libijoje, Afganistane, Izraelyje ir Palestinoje.
„Viešųjų ryšių minų laukas“
Pats D.Trumpas ne kartą teigė, kad norėtų atkurti geresnius santykius su Rusija. JAV vadovas mano, kad Maskva būtų labai naudinga partnerė kovoje prieš globalų terorizmą.
D.Simesas: „Tai yra prezidentas, kuris, mano manymu, vis dar tvirtai pasiryžęs gerinti santykius su Rusija. Jis labai tvirtai nusiteikęs.“
„Tai yra prezidentas, kuris, mano manymu, vis dar tvirtai pasiryžęs gerinti santykius su Rusija. Jis labai ryžtingai nusiteikęs“, – pažymėjo Nacionalinio intereso centro Vašingtone vadovas Dmitris Simesas.
Vis dėlto CNN rašo, kad D.Trumpas šiame susitikime bet kuriuo atveju paklius į keblią situaciją. JAV prezidentas „atsidurs viešųjų ryšių minų lauke“, kuriame sprogimą gali sukelti net prisėdimas šalia Rusijos prezidento ar rankos paspaudimas.
Panašiai, kaip įvyko gegužę, kuomet Kremlius pasidalino nuotraukomis, kuriose užfiksuota, kaip JAV prezidentas Ovaliniame kabinete bendrauja su išsišiepusiais Rusijos diplomatais S.Lavrovu ir Sergejumi Kisliaku.
Anot Rusijos tarptautinių reikalų tarybos generalinio direktoriaus Andrejaus Kortunovo, kad ir ką D.Trumpas padarys, tuo greičiausiai pasinaudos jo opozicija JAV.
A.Kortunovas mano, kad „tai gali nuvesti D.Trumpą į dar pavojingesnę situaciją nei dabar.“
A.Kortunovas: „Bet ką, kas nėra aiški nesėkmė, galima laikyti sėkme.“
„Šioje JAV nepatogioje politinėje aplinkoje geriausias būdas ką nors padaryti yra neatkreipti į save pernelyg daug dėmesio ir vengti viešumo“, – sakė A.Kortunovas.
„Bet ką, kas nėra aiški nesėkmė, galima laikyti sėkme“, – sakė A.Kortunovas.
Tuo tarpu „Politico“ rašo, kad žinant karštą D.Trumpo būdą ir V.Putino kaip KGB agento patirtį bei skrupulingą pasiruošimą, Baltųjų rūmų komanda turėtų nerimauti, kad Kremliaus vadovas JAV prezidentą „apsuks aplink pirštą“.
Vis dėlto panašu, kad D.Trumpas kai kuriais klausimų paklausė savo patarėjų. Ketvirtadienį lankydamasis Lenkijoje, JAV vadovas didžiulės minios akivaizdoje paragino Rusiją nutraukti destabilizuojančią veiklą Ukrainoje ir liautis rėmus „priešiškus režimus“, tarp kurių itin paminėjo Siriją ir Iraną.
Tiesa, paklaustas, kodėl nesiryžta pripažinti, kad Rusija bandė paveikti 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus, D.Trumpas laikėsi įprastos retorikos.
„Manau, kad tai galėjo būti Rusija, galėjo būti ir kiti žmonės. Manau, kad daug žmonių kišosi į rinkimus ir tai tęsėsi ilgą laiką“, – sakė JAV prezidentas.
Pirmasis susitikimas?
Antradienį Baltųjų rūmų ir Kremliaus atstovai paskelbė, kad D.Trumpo ir V.Putino susitikimas Hamburge bus oficialus – laikantis visų dvišalių susitikimų protokolų.
„Planuojamas visapusiškas susitikimas „sėdint“, – TASS patvirtino V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.
Oficialiai šis D.Trumpo ir V.Putino susitikimas – pirmasis, tačiau ankstesni JAV prezidento pasisakymai verčia tuo abejoti.
2015-ųjų spalio 6 dieną radijo laidoje paklaustas, ar yra akis į akį susitikęs su V.Putinu, D.Trumpas atsakė: „Taip. Labai seniai. Mes puikiai sutarėme.“ Kiek vėliau Baltųjų rūmų vadovas sakė niekada su Kremliaus vadovu nesusitikęs ir jo nepažįstantis.
Todėl kol kas oficialiai žinoma tik tiek, kad lyderiai nuo D.Trumpo prezidentavimo pradžios jau tris kartus kalbėjosi telefonu.
„The Guardian“ pastebi, kad impulsyvus ir linkęs užsipulti neįtikusius asmenis D.Trumpas apie V.Putiną daugiausia atsiliepdavo teigiamai. Pavyzdžiui, 2015-ųjų rugsėjį būsimasis Baltųjų rūmų vadovas žurnalistams sakė: „Putinas yra geresnis žmogus nei aš.“
Tuo tarpu V.Putino retorika JAV prezidento atžvilgiu kur kas atsargesnė. Kremliaus vadovas apie D.Trumpą užsiminė vos keletą kartų, pavadino jį „spalvingu“.
Nors amerikiečiai tokį apibūdinimą priimtų kaip komplimentą, rusų kalboje šis būdvardis gali turėti ir neigiamą atspalvį.
M.Laurinavičius: „D.Trumpas tikisi pergalių“
Vašingtone dirbantis Rusijos ekspertas Marius Laurinavičius 15min sakė, kad D.Trumpas iš šio susitikimo tikisi „bet ko, ką galėtų paskelbti savo pergale“.
M.Laurinavičiaus manymu, vyksta akivaizdus pasiruošimas šiam susitikimui, kurį geriausiai įrodo praėjusią savaitę Maskvoje vykęs Henry Kissingerio vizitas.
„Tai ne tik pasiruošimas susitikimui, bet ir dar vienas žingsnis santykių gerinimo link, kadangi pats H.Kissingeris mano, kad šiuos santykius reikia gerinti. Jis – vienas neoficialių D.Trumpo politikos Rusijos atžvilgiu architektų. Tai – ne pirmas kartas, kai jis imasi tokios iniciatyvos“, – teigė M.Laurinavičius.
Paklaustas, kodėl H.R.McMasteris sakė, esą nėra konkrečios susitikimo darbotvarkės ir pasiruošimo, ekspertas išliko skeptiškas.
„Jei Trumpas nedavė McMasteriui konkrečios užduoties, tai dar nereiškia, kad pasiruošimas nevyksta. Gali būti, kad McMasteris tokiu būdu bando apsidrausti. Turėtumėme prisiminti, kaip Trumpas Briuselyje vykusiame NATO susitikime pamiršo perskaityti kalbos dalį apie (NATO sutarties) 5-ąjį straipsnį“, – 15min tvirtino M.Laurinavičius.
Analitikas mano, kad santykių su Rusija atžvilgiu D.Trumpas yra neprognozuojamas.
„Todėl McMasteris, kurio pozicija mums yra palanki, ir kuris labai gerai supranta Rusijos grėsmę, tokiu pareiškimu bando apsidrausti nuo bet kokių netikėtumų“, – sakė pašnekovas.
M.Laurinavičius: „McMasteris, kurio pozicija mums yra palanki, ir kuris labai gerai supranta Rusijos grėsmę, tokiu pareiškimu bando apsidrausti nuo bet kokių netikėtumų.“
Be to, M.Laurinavičius mano, kad D.Trumpas nesieja, arba bent jau bando taip parodyti, dviejų paraleliai vykstančių procesų – santykių su Rusija gerinimo ir tyrimo dėl galimos Maskvos įtakos rinkimams.
„Paties Trumpo pozicija yra labai nuosekli, ji nesikeičia nepaisant melo ar Rusijos bandymo kištis į rinkimus. Jis asmeniškai bando pagerinti santykius su Maskva“, – svarstė ekspertas.
Tuo tarpu V.Putino strategiją pašnekovas įvardino kaip „kur kas labiau ilgalaikę nei vienas susitikimas ar apskritai Trumpo prezidentavimas“. Tiesa, M.Laurinavičius mano, kad V.Putinas nepraleis progos iš šio susitikimo išpešti naudos.
„Kriminalinis Putino režimas, tiek investavęs į Trumpo pergalę, padarys viską, kad jį išnaudotų tiek paties Putino, tiek režimo interesams. Ir nebūtinai šiuo metu svarbiausia yra sankcijų atšaukimas.
Jei Kremlius nuspręs, kad dabar dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, tyrimo, tai nėra naudinga, jis gali to nereikalauti.
Putinas gali investuoti į asmeninius santykius su Trumpu ar kitus susitarimus, apie kuriuos mes galbūt net nesužinosime“, – teigė M.Laurinavičius.
E.Corbinas: „Šalys neturi bendrų interesų“
Savo ruožtu NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) Gynybos ir saugumo komiteto direktorius Ethanas Corbinas 15min teigė manąs, kad pagrindinė priežastis, kodėl D.Trumpas rinkimų kampanijos metu nuolat gyrė V.Putiną, yra „visiškas neišmanymas apie tai, kas dedasi Rusijoje“.
„Tikriausiai rinkimų proceso metu Trumpui ar jo komandos nariams buvo suteikta pagalba, į kurią įsitraukė rusai. Trumpo komanda manė esanti taip toli nuo pergalės, kad ėmėsi visko, kas galėtų jai padėti“, – mano E.Corbinas.
Eksperto teigimu, prezidentu išrinktam D.Trumpui Rusija tapo našta, kuri nuolat kelia problemų.
„Niekas JAV nenori, kad užsienio jėgos kištųsi į jų reikalus, todėl matome pasekmes – pradėtą tyrimą, – tvirtino pašnekovas. – Dėl šios priežasties Trumpas susitikime stengsis išlaikyti atstumą. Todėl jis turėjo paremti sankcijų Rusijai sugriežtinimą.“
E.Corbinas: „Įdomu tai, kad šis lyderių susitikimas – pirmasis. Vargu ar pats Putinas žino, kokios naudos gali gauti iš Trumpo administracijos. Aišku tik viena, kad Rusija nenorėjo Baltuosiuose rūmuose matyti Hillary Clinton.“
„Įdomu tai, kad šis lyderių susitikimas – pirmasis. Vargu ar pats Putinas žino, kokios naudos gali gauti iš Trumpo administracijos. Aišku tik viena, kad Rusija nenorėjo Baltuosiuose rūmuose matyti Hillary Clinton“, – mano pašnekovas.
E.Corbinas tikina, kad spėjimas, jog lyderiai derėsis ar bandys gerinti santykius, yra „visiška fantazija“, kadangi nė viena šalis neturi poreikio to daryti.
„Ypač JAV nenori bendradarbiauti su Rusija nei ekonomikos, nei politikos, nei kariniais klausimais“, – 15min tvirtino NATO PA gynybos ir saugumo komiteto direktorius.
Ekspertas mano, kad šalys tiesiog neturi bendrų interesų tarptautiniuose santykiuose. Kaip pavyzdį jis nurodo Siriją, kurioje JAV ir Rusijos tikslai yra visiškai skirtingi, ypač dėl B.al Assado valdymo ir politinės sistemos pasibaigus pilietiniam karui.
„Vienintelis klausimas, dėl kurio jie galbūt galėtų derėtis, yra ginklavimosi kontrolė. Tačiau Rusijai joks ginklavimosi kontrolės susitarimas nebūtų naudingas, kadangi branduolinis ginklas yra vienintelis dalykas, galintis kelti grėsmę JAV“, – apie galimas lyderių susitikimo temas kalbėjo pašnekovas.
