Naikintuvų perdavimo Ukrainai dilema: Lenkija bando įtraukti NATO, JAV bijo karo plėtros

Jungtinės Valstijos antradienį atmetė Lenkijos pasiūlymą pasiųsti jos turimus naikintuvus MiG-29 į Ukrainą per amerikiečių bazę Vokietijoje. Dilema dėl Europos šalyse esančių naikintuvų perdavimo Rusijos užpultai Ukrainai tęsiasi jau daugiau nei savaitę. Kyjivas neslepia dėl to nusivylimo. Lenkija tikina, kad nesutarimai yra visiškai natūralus dalykas ir gali atvesti prie to, kad pavyks rasti geriausią poziciją. 15min kalbinti ekspertai teigė, kad JAV ir Lenkijos vieši nesutarimai dėl naikintuvų perdavimo Ukrainai neatrodo gerai, bet atsargumui yra rimtas pagrindas.
Lenkijos naikintuvas MiG-29
Lenkijos naikintuvas MiG-29 / „Imago“/„Scanpix“ nuotr.

Lenkija perduoda, JAV nepriima

Pirmiausia pareiškusi, kad neperduos savo naikintuvų MiG-29, Varšuva antradienio vakarą nustebino visus iškėlusi pasiūlymą juos perkelti į JAV karinę bazę Vokietijos mieste Ramšteine. Iš ten esą jie galėtų būti perkelti į Ukrainą. Mainais už atiduotus MiG-29 Lenkija tikėjosi iš JAV gauti amerikietiškų naikintuvų F-16.

Antradienio pavakarę Lenkijos užsienio reikalų ministerija išplatino pranešimą, teigdama, kad „Lenkijos Respublikos valdžia, pasikonsultavusi su Lenkijos Respublikos Prezidentu ir Vyriausybe, yra pasirengusi nedelsiant ir nemokamai perkelti visus savo lėktuvus MiG-29 į bazę (NATO – red. past.) Ramšteine (Vokietijoje – red. past.) ir atiduoti juos Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybei“.

Ukrainos žiniasklaidoje netrukus pasirodė džiaugsmingų žinučių, kad Vakarai vis dėlto sutinka perduoti jai naikintuvus. Tačiau džiaugsmas netruko ilgai.

Pentagono atstovas Johnas Kirby pareiškė, kad sumanymas Jungtinėms Valstijoms perduotus lėktuvus nuskraidinti iš JAV ir NATO bazės „į oro erdvę virš Ukrainos, kuri yra ginčijama Rusijos, kelia rimtų nuogąstavimų visam NATO aljansui“.

„Toliau konsultuosimės su Lenkija ir kitais mūsų NATO sąjungininkais dėl šio reikalo ir jo keliamų sudėtingų logistikos iššūkių, bet nemanome, kad Lenkijos pasiūlymas yra įgyvendinamas. Paprasčiausiai mums neaišku, ar tam yra koks nors stiprus loginis pagrindas“, – sakoma J.Kirby pranešime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Jau dvi savaites su Rusija kariaujančioje Ukrainoje ši žinia sutikta su nusivylimu. V.Zelenskis ne kartą žėrė kritikos Vakarams, esą pastarieji nesupranta, jog karas jo šalies teritorijoje paliečia ir visą Europą.

V.Zelenskis ne kartą prašė ne tik daugiau ginklų, lėktuvų, bet ir oro erdvės virš Ukrainos uždarymo. Tai reikštų, kad saugoti oro erdvę virš jos turėtų tie, kas priėmė tokį sprendimą, pavyzdžiui, NATO. V.Zelenskio teigimu, tuomet nereikėtų ir naikintuvų. Tačiau Vakarai ne kartą teigė, kad tokio sprendimo nepriims, nes tai reikš grėsmę Aljansui įsitraukti į tiesioginį karą su Rusija.

Turėtų būti bendras NATO sprendimas

Lenkijos užsienio reikalų viceministras Pawełas Jabłońskis, Lenkijos radijo paklaustas apie nesutapimus Lenkijos ir JAV pranešimuose dėl naikintuvų, atrėmė, kad „visada yra taip, jog girdime skirtingus vertinimus, skirtingus sumanymus veikimui“: „Ypač netikėtose, karinėse situacijose. Šie nesutapimai yra visiškai natūralūs. Gali vesti link to, kad kartu ieškosime vieno, geriausio sprendimo.“

Viceministras vis dėlto pareiškė, kad dėl lėktuvų Ukrainai Lenkija jaučiasi lyg būtų „kviečiama prie lentos“ tokiais pareiškimais kaip JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno, kurį esą galima buvo suprasti, kaip „mes tariamai turime žalią šviesą iš kažko kažkokiems veiksmams, kuriuos turėtume daryti savo nuosavoje teritorijoje, kas savaime yra neįprasta“.

Negali taip būti, kad Lenkija kaip vienintelė NATO šalis rizikuotų, o kitos valstybės neprivalėtų to mums niekaip kompensuoti.

P.Jablonskis pakartojo, kad toks sprendimas, kaip perduoti Ukrainai naikintuvus, turėtų būti bendras NATO: „Nuo pat pradžių tai nuolat pabrėžiame. Pokalbiai viešai šia tema vyksta jau kurį laiką, ne dėl mūsų, taip viešai kalbėjo politikai iš kitų šalių. Ne tik JAV, bet ir Europos Sąjungos.“

Užsienio reikalų viceministras taip pat akcentavo, kad panašios diskusijos būtinos, o Lenkija yra pasiruošusi įvairiems veiksmams, vis dėlto „prioritetas turi visada išlikti Lenkijos saugumas“: „Negali taip būti, kad Lenkija kaip vienintelė NATO šalis rizikuotų, o kitos valstybės neprivalėtų to mums niekaip kompensuoti.

Polska-zbrojna.pl nuotr./Lenkų naikintuvai MIG-29
Polska-zbrojna.pl nuotr./Lenkų naikintuvai MIG-29

Nėra taip, kad Lenkija nori savarankiškai priiminėti sprendimus, kurie gali turėti įtakos NATO saugumui. Taip pat ir kitos NATO narės neturėtų savarankiškai priiminėti sprendimus, kurie neproporcingai stipriai paveiktų Lenkijos saugumą.“

Sužaidė kaip didelė, save gerbianti valstybė

Prezidento Tarptautinės politikos biuro vadovas Jakubas Kumochas TOK FM sakė, kad MIG-29 perdavimo atveju „Lenkija sužaidė taip, kaip žaidžia didelės, save gerbiančios valstybės“: „Būtent taip būtų pasielgusios Vokietija ar Prancūzija, jei būtų atsidūrusios tokioje situacijoje, kokioje šiuo metu atsidūrė Lenkija.“

Paklaustas, ar yra tikimybė, kad lėktuvai MIG-29 atsidurs Ukrainoje, J.Kumochas atsakė: „Esu giliai įsitikinęs, kad tokia galimybė yra. Jei tokios galimybės nebūtų, diskusijos nebūtų išvis.“

Ministro Pirmininko kanceliarijos vadovas Michałas Dworczykas „Radio plius“ sakė, kad Užsienio reikalų ministerijos pozicija „yra atsakas į deklaraciją ar pono Blinkeno pasisakymą, kai jis sakė apie galimybę Lenkijai perduoti lėktuvus Ukrainai“.

„Savo ruožtu mes nuo pat pradžių pabrėžiame, kad tokie svarbūs sprendimai turi būti priimami Šiaurės Aljanso forume sutarus su sąjungininkais. Kalbamės su jais apie tai, – sakė M.Dworczykas. – Norime padėti Ukrainai. Lenkija yra ta šalis, kuri labiausiai iš visų šalių, bent iki šiol, remia Ukrainą. Esame pasiruošę ir šiuo atveju paremti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, bet kartu su mūsų sąjungininkais. Tai yra per daug svarbūs sprendimai, kad juos priiminėtų šalys narės savarankiškai.“

Ukrainos karinės oro pajėgos turi pasenusių naikintuvų MiG-29 ir Su-27, taip pat šturmo lėktuvų Su-25. Šių tipų orlaiviai yra vieninteliai, kuriuos ukrainiečių lakūnai galėtų valdyti iškart, be papildomų apmokymų.

15min kalbinti ekspertai skirtingai vertina dilemą dėl MiG-29 perdavimo. Vieni teigė, kad besitęsiančios diskusijos dėl to pradeda atrodyti nesolidžiai, kiti – kad Vakarai iš anksto nebuvo priėmę tokių įsipareigojimų.

A.Pukšto: Lenkija taip bando pagreitinti sprendimus

VDU Politologijos katedros docentas, dr. Andžejus Pukšto sako, kad Lenkija galbūt tokiu būdu siekia pagreitinti sprendimus šioje situacijoje.

„Aš manau, kad čia lenkai norėjo amerikiečius priešpastatyti prieš faktą – kažkiek, ko gero, buvo apie tai kalbėta, tačiau galutinio sprendimo nebuvo ir lenkai nusprendė pateikti tai kaip faktą. Tokiu būdu lyg ir pagreitinti situaciją, tik, matyt, nelabai kas iš to išeis, bent taip atrodo iš dabartinio taško žiūrint“, – sakė A.Pukšto.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Andžejus Pukšto
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Andžejus Pukšto

Jo teigimu, Lenkijos entuziazmas šiuo klausimu išties didelis, tačiau suprantamas ir jų nenoras tiesiogiai perduoti Ukrainai lėktuvų: „Visiškai protingai šalis nori JAV kaip tarpininko, bet, atrodo, JAV dar nėra pasiruošusi tuo tarpininku būti.“

A.Pukšto svarsto, kad naikintuvų perdavimas neatrodo „auksinis“ sprendimas – vien tik MIG-29 lėktuvų perdavimas greičiausiai nepabaigs.

Visiškai protingai šalis nori JAV kaip tarpininko, bet, atrodo, JAV dar nėra pasiruošusi tuo tarpininku būti.

„Ko gero, gal šiek tiek yra vilties dėl ketvirtadienio susitikimo Antalijoje tarp Sergejaus Lavrovo ir Dmytro Kulebos (Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų, – red. past.), gal ten derybos pajudės. Man atrodo, visi dar šiek tiek laukia ir neskuba. Ar tai moralu, ar ne, labai sudėtingas klausimas“, – sakė VDU politologas.

Greitų sprendimų šiose Rusijos agresijos Ukrainos atžvilgiu situacijoje A.Pukšto neslėpė nematąs, jis labiau akcentuoja „daugiapakopius sprendimus“: „Vienintelis dalykas, dėl kurio dabar Rusija stipriai kenčia, yra labai ryžtingos ekonominės sankcijos, atjungimas nuo tarptautinės bankininkystės sistemos ir t. t.

Jau turime JAV pareiškimą dėl naftos ir dujų nepirkimo, traukiasi užsienio kompanijos iš Rusijos, viskas kartu gali suveikti. Bet čia turėtų būti labai principinga Vakarų pozicija, labai suderinta ir labai skausminga Rusijai. Žinoma, tai bus skausminga ir Vakarams. O kai kas ir techniškai negali būti padaryta, jeigu kalbėtume apie Vokietiją – jai visiškai atsisakyti rusiškų dujų, naftos nebūtų įmanoma.“

K.Girnius: JAV nenori, kad karas išsiplėstų

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Kęstutis Girnius:

„Naikintuvų perdavimas būtų gerokai „jautresnis“ žingsnis, nei kokio nors kito ginklo tiekimas. Naikintuvai gal pakilti iš kitos šalies oro bazės, todėl kyla galimybė, kad ji galėtų tapti Rusijos taikiniu.

K.Girnius: Amerika nenori, jog karas vienoje valstybėje išsiplėstų į kelias šalis, juo labiau, kad įsiveltų NATO.

Iš pradžių buvo raginama, tarsi susitarta, kad Lenkija suteiks Ukrainai lėktuvus, tačiau vėliau prezidentas Andrzejus Duda pasakė, kad jo šalis to nedarys. Tačiau Zelenskis ir toliau prašė naikintuvų. Manau, kad Lenkija atsidūrė padėtyje, kai labiausiai iš jos buvo reikalaujama duoti naikintuvų, kurių nori Ukraina. Pagrindinė atsakomybė krito ant Lenkijos.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kęstutis Girnius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kęstutis Girnius

Dabar gi Varšuva nepasitarusi su JAV pranešė, kad ji pasiryžusi tai daryti – iš savo teritorijos pergabenti lėktuvus į amerikiečių karinę bazę Vokietijoje. Tokiu žingsniu Lenkija siekė parodyti, kad yra pasiryžusi padėti, o kiti turi priimti atsakomybę už tai.

Šis sprendimas nebuvo suderintas su JAV. Apie tai kalbėjo ir JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland. Iki šiol Amerika, ES, NATO siekė vienybės.

Pentagono atstovas Johnas Kirby pasakė, kad šis planas sukėlė „rimtų nuogąstavimų“ visam Aljansui, o JAV nemano, kad „Lenkijos pasiūlymas yra įgyvendinamas“.

Amerika nenori, jog karas vienoje valstybėje išsiplėstų į kelias šalis, juo labiau kad įsiveltų NATO. Todėl yra atmetamas prašymas paskelbti virš Ukrainos neskraidymo zoną. Manoma, kad tai stipriai padidintų NATO karinio konflikto su Rusija tikimybę. Amerikos generolai, nors ir žino, kad greičiausiai konfrontaciją su Rusija laimėtų, mano, kad konflikto plėtros pavojus yra per didelis. Negalima rizikuoti karu su branduoline valstybe“.

D.Šlekys: situacija tampa nesolidi

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Deividas Šlekys:

„Susidaro įspūdis, kad istorija apie naikintuvų perdavimą prasidėjo nuo neatsargių kažkieno žodžių, po ko sekė visos legendos kūrimas. Dabar šis klausimas mėtomas „kaip karšta bulvė“. Atrodo, kad situacija slysta iš kontrolės tiek politine, tiek komunikacine prasme, be to, ima atrodyti nesolidžiai. Pagaliau kažkuri valstybė turi aiškiai pasakyti, kokia yra situacija.

D.Šlekys: Vakarai, NATO, perspėdami apie galimą karą, nežadėjo Ukrainai daugiau, nei daro dabar.

Iš esmės naikintuvų perdavimas karo Ukrainoje nepakeistų. Mes kalbame apie ribotą kiekį naikintuvų. Kita vertus, kuo daugiau naikintuvų, kuo daugiau reikia vietos jiems laikyti ir jie tampa taikiniu. Rusija turi daugiau nei reikia raketinių sistemų, kurios gali naikinti taikinius gilumoje. Puikiai matėme, kaip jie sunaikino Vinycios oro uostą, nors šis yra vakarinėje šalies dalyje.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Deividas Šlekys
Luko Balandžio / 15min nuotr./Deividas Šlekys

Galbūt skambės ciniškai, tačiau Vakarai, NATO, perspėdami apie galimą karą, nežadėjo Ukrainai daugiau, nei daro dabar. Buvo aiškiai pasakyta, kad Rusija puls Ukrainą, Vakarai įves sankcijas, rems Ukrainą tiekiant ginkluotę, tačiau daugiau jokių pažadų nebuvo.

Suprantu Zelenskio emocijas. Skaudu matyti, kad tavo žmonės miršta, tačiau jis nori, kad Vakarai įsiveltų į didesnį konfliktą su Rusija, nei ES valstybės ar NATO žadėjo. Kalbama ne apie baimę, o apie nenorą, kad šis konfliktas taptų nekontroliuojamas. Kaltinti Vakarus neveikimu nereikėtų. Jie tiekia ginkluotę“.

E.Papečkys: naikintuvai karo eigos nepakeistų

Karybos ir saugumo ekspertas Egidijus Papečkys:

„Visų pirma, klausimas dėl naikintuvų perdavimo buvo paviešintas, bet nebuvo suderintas. Antra, valstybės – Bulgarija, Slovakija – perdavusios Ukrainai savo naikintuvus, pačios liktų be jų. Lenkijos pajėgumai taip pat smarkiai sumažėtų.

E.Papečkys: uždaryti oro erdvę NATO galėtų tuomet, jei tai priverstų padaryti šalių narių visuomenės.

Be to, naikintuvų perdavimas nėra labai greitai procesas, o Ukrainos kariams laikas šiuo metu skaičiuojamas dienomis. Jei amerikiečiai norėtų Europos valstybėms, atidavusioms savo naikintuvus Ukrainai, perduoti naujus iš JAV, šis procesas yra dar ilgesnis. Neįmanoma tiesiog paimti naikintuvo ir jį atiduoti. Yra numatyta tvarka, turi būti Kongreso patvirtinimas.

Liberalų Sąjūdžio nuotr./Egidijus Papečkys
Liberalų Sąjūdžio nuotr./Egidijus Papečkys

Lenkijos naikintuvai, jei būtų perduoti Ukrainai, iš principo karo eigos nepakeistų, tačiau palengvintų ukrainiečiams gynybą, nes jų turimų nuolat mažėja. Gandas, neva perduoti Ukrainai naikintuvai galėtų dalyvauti karo veiksmuose kildami iš Lenkijos aerodromų, neturi pagrindo. Lenkija nėra Baltarusija – ji negali apsimesti, kad nestoja į karą, jei tai padaro, o savo teritorijos suteikimas veikti ukrainiečių koviniams lėktuvams būtų dalyvavimas kare.

Rusija turi pajėgumų įsitraukti į ilgalaikį karą su Ukraina, tačiau šiandien dar labai sunku pasakyti, kiek suveiks politiniai ir ekonominiai veiksniai, kaip Rusijai atsilieps ir jos patiriami kariniai nuostoliai.

Uždaryti oro erdvę NATO galėtų tuomet, jei tai priverstų padaryti šalių narių visuomenės. Jeigu atsitiks kažkas, kas privers visuomenes paspausti savo vyriausybes, toks sprendimas gali būti priimtas.

Visi NATO įsivaizduoja kaip pasaulio policininką, tačiau Aljansas toks nėra. Jis sukurtas apginti savo šalis nares. Todėl NATO priimdama sprendimus turi vertinti jų pasekmes savo visuomenėms. Viena yra įsijungti į karą su masinio naikinimo ginklo neturinčia valstybe, visiškai kita – įsivelti į konfliktą, kuris gali virsti Trečiuoju pasauliniu karu, kuriame gali būti panaudotas ir branduolinis ginklas“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų