Šeštadienį Sakartvele vykusiuose savivaldos rinkimuose savo pozicijas išlaikė valdančioji šalies partija „Sakartvelo svajonė“.
Tiesa, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija iš karto po jų paskelbė, kad balsavimą šalyje „temdė daugybė pareiškimų apie bauginimą, balsų pirkimą, spaudimą kandidatams ir rinkėjams, nevienodas sąlygas”.
Nepaisant to, tarptautiniai stebėtojai tikino, kad rinkimai Sakartvele iš principo buvo laisvi ir konkurencingi.
Politines aistras šioje šalyje kurstė ir buvusio prezidento M.Saakašvilio sulaikymas rinkimų išvakarėse. Ukrainos pilietybę turintis M.Saakašvilis nusprendė grįžti į tėvynę, kur jam skirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė dėl korupcijos ir piktnaudžiavimo valdžia.
Europos parlamento narė Rasa Juknevičienė 15min tvirtino, kad politinė padėtis Sakartvele kelia nerimą visai Europos Sąjungai. Nors Tbilisis oficialiai deklaruoja ir toliau palaikantis europietišką kursą, Briuselis turi nemažai priekaištų jam dėl neįvykdomų reformų.
Tokia padėtis paranki Maskvai, kuri siekia ir toliau išlaikyti Sakartvelą savo įtakos zonoje.
Priežastys nerimauti
Europarlamentarė R.Juknevičienė teigė, kad Briuselis yra sunerimęs dėl Sakartvelo valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ įsigalėjimo politikoje.
„Realus šios partijos lyderis Bidzina Ivanišvilis turbūt kitaip supranta politiką. Jo suvokimas gerokai skiriasi nuo to, kas yra įprasta Europoje.
Svarbiausias klausimas yra tai, ar „Sakartvelo svajonė“ iš tiesų savo prioritetu laiko Sakartvelo narystę Europos Sąjungoje, NATO. Formaliai atrodo viskas lyg ir gerai, ta pati linija galioja.
Tačiau mes matome savotišką atoslūgį – sakoma, kad narytės ES ir NATO norima, bet matome opozicijos suėmimus, taip pat kaip naudojama teismų sistema politiniams tikslams pasiekti.
Dabar stebime ir pranešimus iš praėjusių rinkimų, kada buvo naudojami administraciniai resursai. Visa tai kelia nerimą“, – kalbėjo R.Juknevičienė.
Pasak jos, didžiausią nerimą kelia tai, kad „Sakartvelas slysta kažkur į šoną nuo to, kuo jis buvo anksčiau – demokratijos, reformų lyderis“.
Rytų Europos studijų centro asocijuota analitikė Dovilė Šukytė 15min taip pat tvirtino, kad politinė situacija Sakartvele išlieka įtempta.
R.Juknevičienė: Svarbiausias klausimas yra tai, ar „Sakartvelo svajonė“ iš tiesų savo prioritetu laiko Sakartvelo narystę Europos Sąjungoje, NATO.
„Politinė padėtis Sakartvele išlieka sudėtinga, įtempti santykiai ir su Europos Sąjunga, pavyzdžiui, vasarą buvo atsisakyta finansinės paramos iš Briuselio. Buvo aiškinama, kad paramos Tbilisiui nereikia, o iš tiesų Sakartvelas tiesiog neatitiko ES reikalavimų – nebuvo vykdomos reformos, kurių tikisi Bendrija.
Sakartvelo žmonės nenusisuka nuo ES, gyventojai pasisako už artėjimą prie Bendrijos, nori narystės joje. Net „Sakartvelo svajonė“ oficialiai teigia, kad iki 2024 m. įstos į ES, tačiau to tikėtis tikrai nereikėtų. Šaliai dar reikia įvykdyti daug reformų. Tačiau jos nėra daromos“, – sakė D.Šukytė.
Išspręsti Sakartvelo politinę krizę dar šių metų pavasarį bandė Europa. Tuo metu Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'as Michelis iškėlė iniciatyvą susodinti už vieno stalo visas Sakartvelo politines jėgas ir ieškoti susitarimo.
Deja, šis sumanymas žlugo, nes šalies valdančioji partija ir opozicija nerado sutarimo.
„Tenka kritikos strėlių paleisti ir į M.Saakašvilio opozicijos partiją, kuri tuo metu nepasirašė susitarimo dėl bendradarbiavimo su pozicija. Galiausiai iš susitarimo išėjo ir valdančioji partija“, – tikino R.Juknevičienė.
Naudinga Rusijai
Europos parlamento narė R.Juknevičienė mano, kad Sakartvelo nesutarimai su ES ir susiskaldymas šalies viduje yra parankus Rusijai, kuri šioje valstybėje turi savo interesų, nors viešai ir nepalaiko vieno ar kito politiko.
„Rusija turi savo taktiką Sakartvele. Ji neremia jokių atvirai prorusiškų politikų, bet jai tinka, kai Sakartvelas iš šalies atrodo blogai, tai yra susiskaldžiusi ir atsidūrusi politiniame chaose.
Siekiama sudaryti apie Sakartvelą blogą įspūdį Vakaruose, kad pastarieji nekviestų Sakartvelo į NATO ar ES.
Rusija plojo rankomis, kai liepos mėnesį per LGBT eitynes Tbilisyje buvo sumušti žurnalistai. Maskva net neslėpdama stojo į prieš LGBT eitynes nusiteikusių asmenų pusę.
Rusija išnaudoja ir Ortodoksų bažnyčią Sakartvele, nes ji artima Maskvai. Kremlius visais įmanomais būdais stengiasi sukelti kuo daugiau chaoso šioje valstybėje“, – kalbėjo europarlamentarė.
Pasak jos, Briuselio rankos šiuo metu iš esmės yra surištos ir daryti didesnės įtakos Tbilisiui ES neturi galimybių.
D.Šukytė: Tiek ES, tiek atskirų šalių politikai ragino M.Saakašvilį nevykti į gimtinę ir nekaitinti dar labiau situacijos, tačiau jis nepaklausė.
„Jeigu žmonės, tokie kaip B.Ivanišvilis, nusprendžia, kad jam ES nėra svarbi, o svarbiau yra išlaikyti valdžią bet kokia kaina, tai jis tai ir darys. Tokiu atveju labai sunku ką nors pakeisti, jei patys politikai nesuvokia atsakomybės savo kraštui“, – teigė R.Juknevičienė.
Lieka įkalintas
Pasaulio dėmesio centre Sakartvelas pastarosiomis dienomis atsidūrė dar ir dėl to, kad įkalino vos į šalį sugrįžusį buvusį prezidentą M.Saakašvilį. Pirmadienį Sakartvelo valdžia pareiškė, kad suimtas buvęs šalies prezidentas Michailas Saakašvilis turės atlikti visą jam skirtą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat perspėjo dėl naujų kaltinimų, jeigu jis „gerai nesielgs“.
D.Šukytė teigė esą M.Saakašvilis puikai suvokė būsiąs įkalintas vos tik sugrįš namo, tačiau tai jis padarė vedamas savo asmeninių ambicijų ir noro sutelkti elektoratą prieš valdančiąją šalies partiją.
„Ko gero, Saakašvilis tai matė kaip paskutinę galimybę ką nors nuveikti Sakartvelo politiniame gyvenime ir prisidėti prie opozicijos kovos su „Sakartvelo svajone“. Tiek ES, tiek atskirų šalių politikai ragino jį nevykti į gimtinę ir nekaitinti dar labiau situacijos, tačiau Saakašvilis nepaklausė.
Bendrija norėjo, kad skirtingos politinės jėgos šioje šalyje susitartų, o Saakašvilio atvykimas į Sakartvelą daro priešingą poveikį – įpilama tik dar daugiau žibalo į ugnį“, – sakė politikos apžvalgininkė.
Pasak jos, Sakartvele po rinkimų įprastai vyksta protestai, o M.Saakašvilis būtent to ir siekė – surinkti minias gatvėse, kurios parodytų savo nepasitenkinimą.
„Iš šios kelionės nebuvo tikimasi pozityvių rezultatų. Dabar matome, kad viskas įvyko taip, kaip ir buvo galima numatyti“, – įsitikinusi D.Šukytė.