„Šiuo metu dirbama prie šalies konstitucijos pataisų variantų, numatančių valdžios įgaliojimų perskirstymą. Negalima šios konstitucijos atiduoti neaišku kam, nes ištiks nelaimė“, – pirmadienį aiškino A.Lukašenka.
Negana to, jis taip pat pasakė, jog priėmus planuojamas Konstitucijos pataisas bus surengti nauji prezidento rinkimai.
„Bus taip, vyručiai, mums reikia priimti naują Konstituciją, ką norime padaryti. Net alternatyvčikai prieš tai nepasisako. Jums pataisas reikės priimti referendume, nes ir ankstesnė Konstitucija buvo priimta referendumu.
O pagal naują Konstituciją, jei norėsite, galėsite rengti rinkimus – parlamento, prezidento, naujų valdžios organų“, – kalbėjo A.Lukašenka.
Proveržis? Nuolaida? Kad ir taip, tokie jo žodžiai esą nieko nekeičia, 15min tvirtino M.Laurinavičius.
Panašios nuomonės laikosi ir Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala, kuris teigė, kad „įvykiai šiandien jau yra išsirutulioję tiek, jog protestuotojams tokių pasiūlymų tikrai neužteks“.
Nėra su kuo kalbėtis ir derėtis
„Apie konstitucijos pataisas Lukašenka yra kalbėjęs ir anksčiau. Kita vertus, tai, kad jis jau kalba apie valdžios perdavimą ar dalinimąsi, yra rimtas ženklas.
Sekmadienį ir jau pirmadienį jis aiškino, kad šalies niekam neatiduos. Dabar jau kalba apie dalinimąsi valdžia. Tai desperacija. Jis jau pats supranta, kas vyksta – ypač po apsilankymo gamykloje, kur net parodomajam susitikimui atrinkti darbininkai jam šaukė trauktis.
Ko gero, tokiu atveju net Lukašenka jau gali suprasti, kad nebėra ir paskutinės atramos. Nebėra jokio plano, bandymų kažką apgauti – tai desperacija“, – teigė M.Laurinavičius.
M.Laurinavičius: kai yra vienas ar kolektyvinis lyderis, gali bandyti kalbėtis ir raminti įtampą. Bet dabar aš to neįsivaizduoju.
A.Lukašenka pirmadienį susitiko su Minsko ratinių vilkikų gamyklos (MZKT) darbininkais, kurie paskelbė streiką. Susitiko metu darbininkai jam garsiai šaukė „Išeik!“
M.Laurinavičius nemano, kad protestuotojai į tokią tariamą A.Lukašenkos nuolaidą įsiklausys – esą demonstracijos unikalios tuo, kad ši revoliucija neturi jokio lyderio.
„Kad kažkas būtų priimta ar nepriimta, reikia, kad nuspręstų žmonės gatvėse, gamyklose. O jų nevaldo niekas, įskaitant Sviatlaną Cichanouskają. Kai ji išvyko į Vilnių, protestų mastas toli gražu nesumažėjo.
Lukašenkos aplinka, jei ieškotų išeities, turbūt bandytų tartis. Bet nėra su kuo tartis. Gali sugalvoti kokį nors planą, bandyti derėtis – su kuo? Kai yra vienas ar kolektyvinis lyderis, gali bandyti kalbėtis ir raminti įtampą. Bet dabar aš to neįsivaizduoju“, – svarstė M.Laurinavičius.
Rusija ir taip turi visus kozirius
Kaip jis teigė 15min, galbūt A.Lukašenkai įmanoma derėtis su S.Cichanouskajos inicijuojama pereinamąja taryba, kuri vėliau perimtų valdžią.
„Vis dėlto panašiau, kad Lukašenka, tiesą sakant, yra visiškai įspraudęs save į kampą, nes nebeturi jokios manevro laisvės“, – kalbėjo M.Laurinavičius.
Jis taip pat pabrėžė, kad negalima vadinti – o tokių pasisakymų jau yra – S.Cichanouskajos teisėta Baltarusijos prezidente. Tiek ES, tiek pirmadienį su netikėtai griežtu pareiškimu atsibudę britai kalba tik apie neteisėtus rugpjūčio 9-osios rinkimus.
„Rinkimų juk nėra. Tikrai pagrįstai manome, kad Cichanouskaja laimėjo, bet rinkimų nėra. Galima nepripažinti Lukašenkos pergalės, ir tai bus teisiškai tvarkinga. Bet Cichanouskajos pripažinimui reikalingas teisinis pagrindas.
Tokie vertinimai emociški. Bet prezidentai nėra paskiriami minios. Cichanouskaja yra net ne lyderė, o simbolis, kuris dabar gali pradėti telkti valdžią“, – atkreipė dėmesį VPAI analitikas.
M.Laurinavičius: jokios paramos kariniam įsikišimui nėra. Taip, jei Maskva matytų, kad apginti interesus gali tik tokiu būdu, net neabejoju, kad taip ir pasielgtų. Bet šiuo metu Rusija situaciją valdo ir taip. Kam jai viską gadinti?
M.Laurinavičius teigė toliau manantis, kad Rusijos karinė intervencija Baltarusijoje nėra labai tikėtina – esą Kremlius puikiai mato, jog „didžioji Baltarusijos visuomenės dalis yra draugiška Rusijai“.
„Tuo pačiu visiškai akivaizdu, kad jokios paramos kariniam įsikišimui nėra. Taip, jei Maskva matytų, kad apginti interesus gali tik tokiu būdu, net neabejoju, kad taip ir pasielgtų.
Bet šiuo metu Rusija situaciją valdo ir taip. Kam jai viską gadinti? Net kalbant apie įsiveržimą reikėtų svarstyti, kam pavaldi Baltarusijos kariuomenė. Ji ne tik didelė, bet ir pakankamai veiksminga.
Jei ši kariuomenė nėra iki galo lojali Rusijai, grėsmė didelė. Bet jei lojali, tai kam tuomet reikalinga intervencija? Nežinomybės faktorius, žinoma, yra, bet Kremlius turi visus kozirius“, – 15min sakė M.Laurinavičius.
A.Lukašenka savo pasisakymuose pastarosiomis dienomis vis mini Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, bet ekspertas tai laiko viešaisiais ryšiais, kuriais siekiama išgąsdinti visuomenę: „Neva jei nesustosite, ateis Putinas, įves pajėgas ir padarys tvarką.“
Vilkinimo taktika
„Šiuo metu Lukašenkos valdžią išlaiko durtuvai, ir klausimas, kiek jis ant jų išsėdės. Daug laiko Lukašenkai nebeduočiau – matomas ir elito skilimas. Ilgai ši valdžia neišsilaikys – žmonių gatvėse nebesustabdysi, jiems taip pat nieko nebepasiūlysi.
Gali prasidėti agonija, ypač jei režimas laikysis. Šalis tampa paralyžiuota, gamyklos streikuoja, prasideda ekonominė griūtis, tada skyla elitas, nes visi ima galvoti, kaip čia geriau elgtis ir persigrupuoti.
Kad Lukašenka norės laikytis iki galo, neabejoju, bet įdomu, kiek žmonių aplink jį kiek ilgai norės taip laikytis“, – aiškino M.Laurinavičius.
„Lukašenka patiria milžinišką spaudimą. Jis keičia strategiją – nuo smurto gatvėse bent jau bandoma pereiti prie dalinio kompromiso paieškų“, – 15min tvirtino ir L.Kojala.
Jis taip pat abejoja, ar pavienėms opozicijos figūroms pavyktų susiderėti su A.Lukašenkos režimu, net jei kalbėtis būtų sutikta.
„Per įvykius Ukrainoje buvo gana aiškūs ir konkretūs politiniai lyderiai, kurie užsiėmė derybomis su Viktoru Janukovyčiumi. Bet tie lyderiai savo pasiūlymų ir pasirašyto susitarimo nesugebėjo paversti priimtinu Maidanui – jie buvo nušvilpti.
Situacija Baltarusijoje dar sudėtingesnė. Galima kalbėti apie vieną kitą žinomesnį veikėją, bet gatvėje jie legitimumo neturi, o protestuotojai tenori, kad Lukašenka pasitrauktų. Derybos jų netenkina.
Reikalavimai tokie: prezidentas pasitraukia, surengiami nauji rinkimai, išrenkama nauja valdžia, o tada jau galima peržiūrėti dalykus“, – sakė L.Kojala.
Savo ruožtu žinomas Rusijos ekspertas, konsultacijų kompanijos „Mayak Intelligence“ vadovas Markas Galeotti teigia, kad A.Lukašenka „iš esmės klaidingai supranta situaciją“.
Taip taip, kalbėkimės, surašykime naują Konstituciją, surenkime referendumą, o tada aš, aišku, pasidalinsiu valdžia. Patikėkite manimi, o kol kas būkite geri berniukai ir mergaitės.
„Pabrėždamas žodžius apie dalinimąsi valdžia, nors jis siekia ją išlaikyti, Lukašenka tik parodo, kad desperatiškai bando susigrąžinti iniciatyvą.
Ateikite, susėskite, dirbkime su Konstitucija? Kas turi ateiti? Cichanouskaja? Gamyklų darbininkai? Techniškai atveriamos durys deryboms, bet, žinoma, iš tiesų tai vilkinimas.
Taip taip, kalbėkimės, surašykime naują Konstituciją, surenkime referendumą, o tada aš, aišku, pasidalinsiu valdžia. Patikėkite manimi, o kol kas būkite geri berniukai ir mergaitės. Lukašenka žino, kad turi perimti iniciatyvą, bet to nesugeba ir kartoja, jog šalies niekam neatiduos“, – aiškino M.Galeotti.
