Ekspertai įvardijo, kada galima tikėtis karo Ukrainoje pabaigos

Nors praeitą savaitę Kyjive netikėtai apsilankęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir kiti vis kalba apie „nuolatinę Ukrainos pažangą“ mūšio lauke, tačiau „tarp daugelio Vakarų analitikų ir pareigūnų vyrauja neišvengiamos aklavietės jausmas“, pažymėjo CNN.

„Vis dažniau kalbama, kad konfliktas užsitęs iki 2025 metų. Istorija rodo, kad po pradinio karo etapo paprastai įvyksta įšalas. Taip atsitiko 2014 m. Donbase įsiplieskus vadinamajam separatistiniam konfliktui“, – rašoma straipsnyje.

Ukrainos pajėgų kontrpuolimas

+15

Buvęs australų generolas Mickas Ryanas žurnalistams teigė, kad Ukrainos Vakarų partneriai turėtų pripažinti ir planuoti tokius įvykius, žadėdami remti Ukrainą viso karo metu.

JAV kariuomenės majoras Robertas Rose'as savo kolegai išreiškė pritarimą, sakydamas, jog "Ukraina neturi prabangos vykdyti manevrų (greitų puolamųjų veiksmų). Ji turi siekti bjauraus išsekimo, o mes turime būti pasirengę ją remti tol, kol ji išsekins Rusijos užpuolikus“.

CNN rašo, kad Europa ir Jungtinės Valstijos tebėra pasiryžusios remti Ukrainą tiek mūšio lauke, tiek finansiškai. Tačiau esama nuovargio požymių. Įsivyrauja abejonės ir kivirčai.

Neseniai įvykęs Ukrainos ginčas su Lenkijos vyriausybe dėl grūdų eksporto parodė, kad šalis yra pažeidžiama dėl kintančių sąjungininkų politinių nuotaikų. O ir dėl artėjančių rinkimų JAV paramos Ukrainai laipsnis yra nevienareikšmis.

„2024 m. pavasaris gali būti potencialiai svarbus konflikto etapas. Abi pusės pasinaudos žiema, kad persiginkluotų. Tuomet bus dislokuoti pirmieji Ukrainos naikintuvai F-16, taip pat galbūt daugiau ATACMS ir kitų ilgesnio nuotolio raketų (be augančių Ukrainos vidaus gamybos linijų)“, – rašoma leidinyje.

Užsienio santykių tarybos atstovo Maxo Bootho nuomone, ginklų tiekimas iš Vakarų turi paspartėti.

„Nesiunčiant pakankamai ginklų Ukrainai, paprasčiausiai didėja tikimybė, kad konfliktas užsitęs neribotą laiką“, – pabrėžė ekspertas.

Rusijoje kitų metų karas gali turėti didesnių ekonominių pasekmių. Kremlius iškėlė naratyvą, kad tėvynės gynimas yra egzistencinė kova, o už viešą nesutikimą su juo bus baudžiama. Sankcijos pakenkė Rusijai, tačiau nepakankamai. Naftos kaina padeda sumažinti žalą valstybės biudžetui.

Tačiau ekonomikai vis labiau orientuojantis į karo mašinos palaikymą (kitais metais mažiausiai 6 proc. BVP bus skiriama kariuomenei), didėja įtampa: darbo jėgos trūkumas ir infliacija, taip pat nuolat silpnas rublis. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenorės mažinti socialinių išlaidų prieš kitų metų pavasarį vyksiančius rinkimus, kai dauguma analitikų tikisi, kad naftos ir dujų kainos sumažės.

„Daug kintamųjų turės įtakos šio konflikto ateičiai kitais metais. Pirmiausia abi pusės turi išgyventi žiemos mėnesių purvą, šaltį ir rūką“, – sakė M.Boothas.

Anksčiau naujienų agentūra „Unian“ pranešė, kad Rusija tikisi, kad karas Ukrainoje baigsis iki 2025 m. Nors invazijos pradžioje Rusijos pajėgos tikėjosi įgyvendinti savo „specialiąją karinę operaciją" "per dvi ar tris dienas“.

Žmogaus teisių gynėjai teigė, kad Rusijos darbo ir socialinės apsaugos ministerija neseniai užsakė daugiau kaip 230 000 pažymų žuvusių okupantų šeimoms, tačiau manoma, kad šis skaičius yra šiek tiek sumažintas.

Ukraina įvertino Rusijos Federacijos ketinimus iki 2025 m. pasiekti savo tikslus agresijos kare prieš Ukrainos tautą ir valstybingumą. Strateginių komunikacijų centro duomenimis, Kremlius veltui ieško būdų, kaip nuraminti žmones užnugaryje dėl V. Putino operacijos žlugimo.

Pasak CNN, tikėtina, kad rusai pradės dar vieną kampaniją, kuria sieks paralyžiuoti Ukrainos energetikos infrastruktūrą, o jos gyventojus įstumti į tamsią žiemą. Nors kiek anksčiau Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas pažymėjo, kad Ukraina neabejotinai atsakys tuo pačiu.

Panašu, kad Rusija nusiteikusi kariauti ilgai: planuojama, kad kitų metų gynybos biudžetas bus 70 proc. didesnis nei šiemet.