Pasak D.Peskovo, Rusija reikalauja, kad Ukraina pakeistų konstituciją ir įtvirtintų neutralų statusą – „atsisakytų pretenzijų įstoti į kokį nors bloką“.
Ukraina siekia narystės NATO gynybiniame aljanse bei nori tapti Europos Sąjungos nare. Taip pat Kremlius reikalauja, kad Kyjivas pripažintų nuo Ukrainos atplėštą ir aneksuotą Krymą Rusijos teritorija, o separatistines Donecko bei Luhansko respublikas – nepriklausomomis valstybėmis.
D.Peskovas „Reuters“ sakė, kad Rusija pranešė Ukrainai esanti pasirengusi „bet kuriuo momentu“ sustabdyti savo karinius veiksmus, jei Kyjivas įvykdys Maskvos sąlygas.
Neutralumo klausimu jis sakė: „Jie turėtų priimti konstitucijos pataisas, pagal kurias Ukraina atmestų bet kokius siekius patekti į bet kurį bloką. Tai įmanoma tik pakeitus konstituciją“.
Anksčiau Rusija taip pat tvirtino, kad įvykdys Ukrainos „denacifikaciją“, bet dabartiniuose reikalavimuose apie tai neužsimenama.
Tačiau tokie reikalavimai vargu, ar gali būti priimtini Ukrainai.
Viskas priklauso nuo karo eigos
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis 15min teigė, kad vien iš pastarųjų D.Peskovo žodžių nereikėtų daryti išvados apie Kremliaus reikalavimus Ukrainai.
Š.Liekis: Kyjivas bus mažiau sukalbamas, jei matys, kad kovos lauke jis turi pranašumą.
„Pradinis reikalavimų sąrašas buvo ilgesnis nei tas, kurį dabar sako Peskovas. Tačiau čia yra problema – derybininkai kalba viena, Peskovas – kita, o pats Putinas savo kalbose transliuoja dar kitokią poziciją. Visa tai tėra dūmų uždangos. Jei Rusija visiškai įsivarys į kampą, negalės kovoti, reikalavimų skaičių ji mažins. Tačiau kol kas kovos vyksta“, – teigė profesorius.
Pasak jo, Kyjivas bus mažiau sukalbamas, jei matys, kad kovos lauke jis turi pranašumą. Šiuo metu Ukrainos valdžia iš tiesų laikosi tvirtai ir teigia nedarysianti jokių nuolaidų Rusijai. Tačiau pasak Š.Liekio, tokia Kyjivo laikysena taip pat yra karo strategijos dalis.
„Visuomet vyksta propagandinis karas iš abiejų pusių. Nepaisant to, kad norime Ukrainos laimėjimo, turime suprasti, kad Kyjivo pasisakymuose yra ir perspaudimų, hiperbolizacijos, perdėto pasitikėjimo savimi. Karuose tai yra normalu“, – tvirtino profesorius.
Nepaisant to, kad Vakarų valstybės tiekia vis daugiau ginkluotės Ukrainai, padėti jai vyksta ir nemažai karių savanorių iš užsienio valstybių, Š.Liekis mano, jog NATO ir Europa daro per mažai.
„Tai, kad savanoriai važiuoja, yra puiku. Gerai, kad plūsta užsienio pagalba, tačiau reikia užduoti klausimą, kiek ji yra adekvati? Tiekiama lengvoji ginkluotė, ne tankai, aviacija ar savaeigė artilerija. Vakarai atsipirkinėja labai simboliškai. Kai kyla klausimas dėl lėktuvų suteikimo, iš karto nutylama“, – kalbėjo profesorius.
Pasak jo, NATO valstybės galėtų suteikti Ukrainai ir lėktuvų, tačiau šiuo metu Vakarai „demonstruoja dviveidystę“.
Ukraina nesutiks
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, profesorė Dovilė Jakniūnaitė 15min tvirtino įžvelgianti, kad Rusijos pusės tonas šiek tiek brandesnis ir kad nebeskelbiamos „visiškos nesąmonės“. Vis dėlto analitikė abejoja, ar ukrainiečiai su tokiomis sąlygomis galėtų sutikti – net pralaimėję karą.
D.Jakniūnaitė: Rusija kalba apie tai, kad nutrauktų karo veiksmus, bet humanitariniai koridoriai toliau apšaudomi.
„Kai kalbėjosi Putinas su Macronu ir dar anksčiau, buvo šnekama apie denacifikaciją ir visišką kapituliaciją. Dabar matyti suvokimas, kad negali įsijausti.
Tačiau šie reikalavimai nėra netikėti. Bet Ukraina net tokioje padėtyje negali sutikti nei su Krymo, nei su Donecko bei Luhansko pripažinimu – Kyjivas net visiškai pralaimėjęs negali sutikti su dviem šiais dalykais.
Todėl, nors ir matome konkretumą, bandymą racionalizuoti invaziją, taip pat – formuoti vidinę informacinę erdvę, kol kas nematau to taško, dėl kurio būtų galima derėtis“, – tvirtino D.Jakniūnaitė, mananti, kad Ukraina galbūt galėtų sutikti tik su neutralumo statusu.
Pasak analitikės, Rusija siekia padidinti karo naštą Ukrainai ir derėtis iš galios pozicijų. Bet ji klausia, ar tokie reikalavimai nereiškia, kad Maskva iš tiesų nenori derėtis.
„Man tai skamba panašiai į reikalavimus NATO niekada nepriimti Ukrainos. Rusija kalba apie tai, kad nutrauktų karo veiksmus, bet humanitariniai koridoriai toliau apšaudomi.
Kita vertus, jei Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai susitiks Turkijoje ir Ankara pradeda tarpininkauti, tai galbūt reiškia, kad Rusija nustoja išsidirbinėti ir neskelbs absoliučių nesąmonių“, – 15min sakė D.Jakniūnaitė.
Tarp reikalavimų – ir savas premjeras?
Tiriamosios žurnalistikos portalo „Bellingcat“ vykdantysis direktorius Christo Grozevas savo ruožtu cituoja šaltinius, susijusius su Rusijos ir Ukrainos derybomis bei teigiančius, kad Kyjivas jau atmetė Maskvos reikalavimus.
Nors oficialiai informacija nėra patvirtinama, Ch.Grozevo šaltinių teigimu, Kremlius paragino Ukrainą pripažinti Krymą Rusijai ir Luhansko bei Donecko separatistinius darinius nepriklausomais, įsipareigoti nestoti į NATO bei premjeru paskirti vieną prorusiškos „Opozicijos platformos“ lyderių Jurijų Boiko.
Kaip pastebėjo Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala, J.Boiko iš esmės būtų Rusijos valdomas politikas, o V.Zelenskis, nors ir esą būtų paliktas Ukrainos prezidentu, nebeturėtų realių galių.
