Hudsono institutas šių metų gegužę pristatė programą „Kleptokratijos iniciatyva“, su kuria dirbantys ekspertai, tarp jų – ir JAV dirbantis lietuvis Rusijos ekspertas Marius Laurinavičius, nagrinėja kleptokratinius režimus.
Ne tik Rusijoje, bet ir kitose šalyse – pavyzdžiui, Ukrainoje, Kinijoje, Angoloje.
„Kleptokratijos iniciatyvos“ autorių dėka žiūrovai JAV galėjo išvysti britų televizijos „Channel 4“ tyrimą „From Russia with Cash“ apie Londone brangų nekilnojamąjį turtą superkančius rusus, kurie taip legalizuoja pinigus, pavogtus tėvynėje.
Trūksta politinės valios
„Dokumentų, kuriuos turime, yra daug. Pavyzdžiui, viename kalbama apie dabartinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino ryšius su SPAG (Vokietijos-Rusijos bendrove, – red.), kitame – apie Tambovo gaują.
Marius Laurinavičius: „Viešumas yra vienas ginklų, kuriais galima užkirsti kelią tokiems korumpuotiems ir lengvai paveikiamiems politikams į valdžią.“
Trečiame – apie Rusijos federalinės saugumo tarnybos veiklą Šveicarijoje. Yra ir Ozero kooperatyvo chartija“, – vardijo vienas „Kleptocracy archive“ prižiūrėtojų Peteris Podkopaevas.
Tyrėjas pridūrė, kad jau 2000 metais, V.Putinui vos atėjus į valdžią, jo administracija turėjo pasiruošusi detalius planus, kaip Rusijoje užtildyti laisvą žiniasklaidą ir sutrupinti demokratiją: „Hudsono institutas turi tą dokumentą“.
Savo ruožtu M.Laurinavičius, šia tema jau davęs interviu 15min, aptarė, kodėl nedidelėms Baltijos šalims V.Putino kleptokratinis režimas kelia ypač didelę grėsmę.
„Rusijoje dabar vyrauja sistema, kurios nepavadinsi normalia politine sistema. Tai yra mafijos valstybė, turinti branduolinį ginklą. Putino tikslas – eksportuoti korupciją, – aiškino Hudsono instituto specialistas. – O jie – mūsų kieme ir yra pavojingi.
Davias Krameris yra pasakęs, kad pagrindinis Rusijos eksportas yra ne nafta ar dujos, o korupcija.“
M.Laurinavičiaus teigimu, Rusijos kleptokratams nebereikia tikrų įtakos agentų, kad būtų galima daryti įtaką demokratinėse šalyse ir nešti į jas kleptokratijos virusą: „Nacionalinio saugumo prasme pavojingiausia būtų perimti tokias korumpuotas praktikas, o tikslas yra būtent toks.“
Jis parodė dokumentą, liudijantį, kad Jurijus Borisovas investavo 1 mln. dolerių į Rolando Pakso politinę karjerą, ir pabrėžė: „Čia rašoma, kad Borisovas norėjo gauti 18 mln. dolerių grąžos. Taip, tai ne pokštas.“
„Manau, kad viešumas yra vienas ginklų, kuriais galima užkirsti kelią tokiems korumpuotiems ir lengvai paveikiamiems politikams į valdžią, – pridūrė M.Laurinavičius. – Kol kas mums trūksta politinės valios.“
Mato, kad Lietuvoje problema suprantama
„Kleptokratija Rusijoje veikia sklandžiai, – pajuokavo Nikita Kulačenkovas, Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno įkurto Kovos su korupcija fondo tyrėjas. – Nemanau, kad režimas žino, kaip išsilaikyti valdžioje labai ilgai.
Tačiau trumpalaikės priemonės taikomos sėkmingai. Sankcijos ekonomikos nesužlugdė, opozicija susilpnėjusi.“
Vis dėlto dėl ekonominės krizės Rusijoje daug žmonių išveža pinigus iš šalies – „dabar nėra pats geriausias metas investuoti Rusijoje“. O tai esą gali būti problema, nes dalis tų pinigų tikrai yra įtartini.
Politinį prieglobstį Lietuvoje pernai gruodį gavęs Aleksejaus Navalno bendražygis N.Kulačenkovas šįmet sausio pabaigoje Rusijos prašymu buvo sulaikytas Kipre.
„Kas dėl Baltijos šalių ir skaidrumo, manau, kad jūs Europos kontekste esate kažkur per vidurį. Bet tuo pačiu metu esate prie pat Rusijos, – įspėjo N.Kulačenkovas. – Be to, politinės įtakos skleidimas jūsų šalyse pastebimas jau seniai.
Kita vertus, jūs buvote okupuoti, todėl Lietuvoje matau, kad daugelis supranta problemą ir bando į ją reaguoti. Visgi rusai tiesiogiai į Baltijos šalis neinvestuoja – veikiama per antrines įmones Jungtinėje Karalystėje, Kipre.“
Politinį prieglobstį Lietuvoje pernai gruodį gavęs Aleksejaus Navalno bendražygis N.Kulačenkovas šįmet sausio pabaigoje Rusijos prašymu buvo sulaikytas Kipre. Tačiau ši šalis paleido rusą, kuris grįžo į Vilnių.
„Negalima kalbėti apie kokį nors paprastą V.Putino norą paversti Rusiją galingesne šalimi. Kleptokratija režimui yra būdas kuo ilgiau išsilaikyti ir apsaugoti sukauptus turtus. V.Putino tikslas – sustiprinti ne šalį, o savo režimą“, – pabrėžė N.Kulačenkovas.
„Rusai aiškaus plano neturi, bet turi viziją, kurios mes Vakaruose jau stokojame. Ir, taip, vizija, yra atkurti Rusijos didybę. Tiesa, kaip tai padaryti, jie nežino. Tad bandoma susilpninti visus aplinkui, pasėti chaosą.
O tada Rusija atrodys didi. Tokia buvo KGB strategija, ir ji nesikeičia“, – pridėjo M.Laurinavičius.
Būtini aukštesni standartai
Organizacijos „Freedom House“ Vilniaus biuro vadovas Vytis Jurkonis mano, kad Latvija yra pažeidžiamiausia Baltijos šalis kalbant apie Rusijos įtaką, o geriausios – Lietuvos pozicijos.
„Bet atsipalaiduoti negalime, nes apklausos rodo, kad kyšininkavimas lietuviams priimtinas labiau nei latviams ar estams. Politinės korupcijos bylų gausa rodo, kad yra skylių“, – pažymėjo specialistas.
Jo manymu, Lietuvai toliau derantis dėl prisijungimo prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), bus būtina pakilti iki aukštesnių standartų ir „sumažinti šalies pažeidžiamumą“.
„Problema dar ir tai, kad Lietuvoje navigacinė sistema – kalbant apie Rusiją – yra kiek išsikreipusi. Yra tik kraštutinumai – arba atsiveriame nuo Rusijos kažkokia siena, arba pasakome, kad pinigai nekvepia, ir atnaujiname bendradarbiavimą.
O sprendimų yra ir per vidurį. Pavyzdžiui, svarbus tiltų tiesimas – reikia bendrauti su Rusijos pilietinės visuomenės aktyvistais ir žiniasklaidos atstovais“, – svarstė V.Jurkonis.
