Tačiau Kongreso apkaltos tyrimui įsibėgėjus pareikšta ketvirto eksperto nuomonė buvo priešinga ir atspindėjo politinį susiskaldymą Vašingtone. Šis ekspertas sakė, jog įrodymai, kad D.Trumpas įvykdė tokių nusikaltimų, už kuriuos jį reikėtų nušalinti, yra neadekvatūs.
Demokratai siekia surengti D.Trumpo apkaltą už bandymus susieti Ukrainai žadėtus susitikimą Baltuosiuose rūmuose ir karinę pagalbą su sąlyga, kad ši šalis rastų prezidento varžovą rinkimuose kompromituojančios medžiagos.
Per kartais teatrališką Atstovų Rūmų Teismų komiteto, kuriam dabar pavesta pasverti apkaltos kaltinimus prezidentui, svarstymą įstatymų leidėjai klausėsi trijų už apkaltą pasisakiusių konstitucinės teisės profesorių.
„Remiantis [Atstovų] Rūmų turimais liudijimais ir įrodymais, prezidentas Trumpas įvykdė apkaltos vertų sunkių nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų, piktnaudžiaudamas prezidento postu“, – per svarstymą sakė Harvardo teisės mokyklos profesorius Noah Feldmanas.
„Mes trys laikomės vieningos nuomonės“, – pareiškė jurisprudencijos profesorius Michaelas Gerhardtas iš Šiaurės Karolinos universiteto, kalbėdamas apie save, N. eldmaną ir Stanfordo teisės mokyklos profesorę Pamelą Karlan.
Šiuos tris profesorius demokratai buvo pakvietę liudyti.
„Pribloškiantys įrodymai“
Amerikiečiai, įsijungę aštuonias valandas trukusią tiesioginę transliaciją, galėjo stebėti demokratų ir D.Trumpui lojalių respublikonų susirėmimus.
Nauja apkaltos fazė prasidėjo kitą dieną po Kongreso apkaltos tyrimo galutinės ataskaitos paskelbimo. „Prezidento netinkamo elgesio įrodymai yra pribloškiantys – kaip ir įrodymai dėl jo trukdymo Kongresui“, – sakoma 300 puslapių dokumente, turinčiame tapti pagrindu pareikšti D.Trumpui oficialius kaltinimus.
Demokratų dominuojamus Atstovų Rūmus pradėti apkaltos tyrimą paskatino įtarimai, kad D.Trumpas spaudė Kijevą surinkti kompromituojančios medžiagos prieš savo potencialų varžovą per 2020 metų prezidento rinkimus – buvusį viceprezidentą demokratą Joe Bideną – ir jo sūnų.
„Apkaltos tyrimas nustatė, kad prezidentas Trumpas... siekė užsitikrinti užsienio vyriausybės – Ukrainos – kišimąsi, kad tai paremtų jo perrinkimą“, – pabrėžiama ataskaitoje.
„Prezidentas savo asmeninius ir politinius interesus iškėlė aukščiau Jungtinių Valstijų nacionalinių interesų, siekė sutrikdyti JAV prezidento rinkimų proceso principingumą ir sukėlė pavojų JAV nacionaliniam saugumui“, – sakoma dokumente.
Ši ataskaita taps pagrindu Atstovų Rūmų Teismų komitetui ateinančiomis savaitėmis suformuluoti oficialius kaltinimus – apkaltos straipsnius. Joje daugiausiai dėmesio skiriama dviem D. Trumpo nusižengimų rūšims.
Visų pirma, tyrėjai daro išvadą, kad D.Trumpas leido suprasti Ukrainai, jog ji gaus JAV karinę pagalbą, o jos prezidentas Volodymyras Zelenskis galės asmeniškai susitikti su JAV prezidentu tik tuo atveju, jeigu Kijevas pradės kelis politiškai motyvuotus tyrimus, įskaitant nukreiptus prieš J. Bideną.
Be to, ataskaitoje sakoma, kad D.Trumpas aktyviai stengėsi trukdyti Kongresui vykdyti apkaltos tyrimą, atsisakinėjo pateikti dokumentus tyrėjams, draudė liudytojams duoti parodymus ir grasino nepaklusniesiems.
D.Trumpas „norėjo sukelti pavojų mūsų saugumui ir savo postui dėl asmeninių, politinių priežasčių“, sakė Atstovų Rūmų Teismų komiteto pirmininkas demokratas Jerry Nadleris.
„Įrodymai, ne prielaidos“
Įtariami D.Trumpo politiniai nusikaltimai, įskaitant kyšininkavimą ir trukdymą teisingumui bei Kongresui, „yra blogesni už bet kokio kito ankstesnio prezidento pareigybinius nusikaltimus“, sakė M.Gerhardtas.
„Jei tai, apie ką kalbame, neverta apkaltos, tuomet niekas nėra vertas apkaltos“, – sakė jis.
N.Feldmanas pridūrė, kad jei D.Trumpas neturi atsakyti už savo nusikaltimus, tai „mes gyvename diktatūros“ sąlygomis.
Baltųjų rūmų atstovė Stephanie Grisham atkirto, kad „vienintelis dalykas, kurį per pirmininko Nadlerio svarstymą pripažino šie trys liberalūs profesoriai, buvo jų politinis nusistatymas prieš prezidentą“.
Ketvirtas Teismų komitete liudijęs ekspertas, George'o Washingtono universiteto Teisės mokyklos profesorius Jonathanas Turley, kuris buvo vienintelis respublikonų pakviestas specialistas, tvirtino, jog „nėra įrodymų“, kad D.Trumpas veikė turėdamas blogų ketinimų.
Jis perspėjo, kad partinis „įniršis“ kenkia tyrimui.
„Apkaltos turi būti grindžiamos įrodymais, ne prielaidomis“, – sakė jis ir pridūrė, jog demokratai taip skubina procesą, kad neišklausė svarbių Ukrainos skandalo veikėjų.
Tačiau nei J.Turley, nei respublikonai nepaminėjo Baltųjų rūmų priešinimosi. Nepaisydami demokratų prašymų, liudyti atsisakė 12 esamų ar buvusių administracijos pareigūnų.
Pats prezidentas, kuris tuo metu dalyvavo NATO viršūnių susitikime Londone, griežtai kritikavo savo oponentus dėl tęsiamų apkaltos svarstymų.
„Tai, ką jie daro, labai blogai mūsų šaliai, – sakė D.Trumpas. – Tai juokinga.“
Pranešimuose teigiama, kad Atstovų Rūmų Teismų komitetui pagal minėtą Žvalgybos komiteto ataskaitą suformulavus oficialius kaltinimus, demokratai sieks juos bendram Atstovų Rūmų balsavimui pateikti gruodžio pabaigoje.
Jei Atstovų Rūmai nubalsuos už D.Trumpo apkaltą, jo nušalinimas tuomet bus svarstomas respublikonų kontroliuojamame Senate, kur jis tikriausiai būtų išteisintas.
Jau paskelbta Senato 2020 metų darbotvarkė, kurioje visas sausio mėnuo yra rezervuotas, rodytų, kad yra rengiamasi galimam apkaltos procesui.
