Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino Ukrainą, kad Kachovkos užtvankos sugriovimas yra Vakarų remiama konflikto eskalavimo taktika.
Ukraina savo ruožtu ėmėsi tirti sprogimą kaip karo nusikaltimą ir galimą nusikalstamą aplinkos niokojimą, kitaip vadinamą „ekocidu“.
Didžiulė sovietinių laikų Kachovkos hidroelektrinės užtvanka, kurią Rusija kontroliuoja nuo vasario 24 d. invazijos, buvo pralaužta ankstyvą birželio 6 d. rytą ir užtvindė visą mūšio lauką pietų Ukrainoje, sunaikino žemės ūkio naudmenas ir nutraukė vandens tiekimą didelei daliai gyventojų. Daugiausiai aukų pareikalvusi griūties pasėkmė – potvynis Chersono regiono gyvenvietėse.
Tarptautinės žmogaus teisių advokatų kontoros „Global Rights Compliance“, įgyvendinančios Vakarų paramos pastangas, kuriomis siekiama paremti atsakomybę už žiaurumus Ukrainoje, ekspertai kartu su Ukrainos generaliniu prokuroru ir Tarptautinio baudžiamojo teismo komanda birželio 10-11 d. lankėsi Chersono regione.
„Turimi įrodymai ir turimos informacijos analizė (įskaitant seisminius jutiklius ir diskusijas su geriausiais griovimo ekspertais) rodo, kad yra didelė tikimybė, jog griovimą sukėlė iš anksto sumontuoti sprogmenys, išdėstyti kritinėse užtvankos konstrukcijos vietose“, – teigiama preliminarių advokatų kontoros komandos išvadų santraukoje, su kuria susipažino naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistai.
Kompanijos „Global Rights Compliance“ vyresnysis teisininkas Yousufas Syedas Khanas, dalyvavęs misijoje Chersone, sakė, kad išvados, jog Rusijos pusė užtvanką susprogdino iš anksto numatytais sprogmenimis, patikimumas „yra 80 proc. ir daugiau“.
Ji pagrįsta „ne tik seisminiais jutikliais ir vienu iš pirmaujančių atvirojo šaltinio žvalgybos paslaugų teikėjų informacija, bet ir remiantis išpuolių modeliais bei kitais išpuoliais, kuriuos mes užfiksavome“, – sakė jis.
Į tyrimą įtraukti ir ankstesni išpuoliai prieš ypatingos svarbos vandens infrastruktūrą, įskaitant įrenginius ir vamzdynus, aiškino Y.S.Khanas.
Teisininkas atmetė teoriją, kad katastrofišką užtvankos griūtį galėjo sukelti vien netinkamas valdymas ir priežiūra.
Užtvankos sugriovimas ir poveikis Kachovkos rezervuarui bei aplinkinei teritorijai sudarė sąlygas, kurios, pasak tyrėjų, galėtų būti laikomos bado nusikaltimu, nes buvo nukreiptos prieš „objektą, būtiną civilių gyventojų išlikimui“, pabrėžė jis.
Šis išpuolis gali būti platesnio nusikaltimo žmoniškumui dalis, tačiau grupė to dar nenustatė.
Tyčinis užtvankos užpuolimas gali būti laikomas karo nusikaltimu pagal tarptautinę humanitarinę teisę, nes preziumuojama, kad jis yra civilinio pobūdžio, nebent yra pagrįstas karinis tikslas, pareiškime teigė mobiliosios teisingumo grupės tyrimui vadovavusi britų advokatė Catriona Murdoch.
„Net ir labai mažai tikėtinu atveju, jei užtvanka ar net šalia jos esanti teritorija būtų turėjusi galiojantį karinį tikslą, kuris atitiktų užtvankos išardymą, pagal tarptautinę humanitarinę teisę jai vis tiek suteikiama padidinta apsauga“, – pridūrė advokatė.
Tarptautinis baudžiamasis teismas, nuolatinis pasaulio karo nusikaltimų tribunolas, taip pat tiria išpuolius prieš Ukrainos infrastruktūrą, kurie gali pažeisti tarptautinę teisę.