Tiesa, ši valstybė pati taptų konflikto šalimi, kaip paaiškėjo iš dar nepaskelbtos parlamento ekspertų grupės ataskaitos apie padėtį, skelbia Vokietijos naujienų agentūra dpa.
„Jei NATO valstybė narė veikia vienašališkai, t. y. ne pagal iš anksto nuspręstą NATO operaciją ir ne NATO karinio vadovavimo struktūrose, nei visa NATO, nei kitos NATO valstybės partnerės netampa konflikto šalimis“, – rašoma dokumente, su kuriuo susipažino agentūra dpa.
Vasario pabaigoje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neatmetė galimybės ateityje Ukrainoje dislokuoti sausumos pajėgas. Tuo tarpu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas aiškiai atmetė Vakarų karių dislokavimą Ukrainoje.
Bundestago narė iš AfD partijos Beatrix von Storch paklausė, kokį poveikį NATO valstybės sausumos pajėgų dislokavimas turėtų vadinamajam Aljanso atvejui, pagal kurį NATO narės privalo ginti viena kitą.
Bundestago ekspertai rašė: „Jei NATO valstybės narės kariai dalyvauja kolektyvinėje savigynoje (JT Chartijos 51 straipsnis) Ukrainos naudai vykstančiame konflikte (tarp Rusijos ir Ukrainos) ir yra užpuolami kitos konflikto šalies (Rusijos) mūšio konflikto zonoje metu, tai nėra NATO sutarties 5 straipsnio taikymo atvejis.“
Jie nurodė, kad NATO sutarties 5 straipsnis yra susijęs su NATO šalimis ir kariais, kurie yra užpuolami jų teritorijoje arba virš jos.
„Prancūzijos sausumos pajėgų karinis dalyvavimas Ukrainos pusėje būtų grindžiamas kolektyvine savigynos teise pagal JT Chartijos 51 straipsnį ir todėl būtų leistinas pagal tarptautinę teisę“, – teigiama dokumente.
„Kita vertus, Rusijos karinis atsakas į taikinius Prancūzijoje būtų „ginkluotas užpuolimas“ (prieštaraujantis tarptautinei teisei), kaip tai suprantama pagal NATO sutarties 5 straipsnį, kuris nustatytų faktines sąlygas NATO aljanso atvejo paskelbimui“, – sako ekspertai.
