Šeštadienį Maskvoje vykusios taikios demonstracijos už sąžiningus rinkimus metu buvo sulaikyta beveik 1,4 tūkst. žmonių, nesankcionuoto protesto dalyvius policija vaikė lazdomis.
Maskviečių pasipiktinimą išprovokavo sprendimas neleisti rinkimuose į Maskvos parlamentą dalyvauti populiariems opozicijos kandidatams. Jų surinkti parašai pripažinti negaliojančiais, dar renkant parašus opozicionieriai buvo puolami ir bauginami.
Skaičiuojama, kad protestuose dalyvavo iki 20 tūkst. žmonių. Pasak organizatorių, savaitę anksčiau į Maskvos gatves išėjo daugiau nei 22 tūkst. protestuotojų. Tai – didžiausi protestai nuo 2011–2012 metų, kai rusai protestavo prieš nesąžiningus rinkimus.
Antradienį Rusijos generalinio prokuroro pirmasis pavaduotojas perspėjo piliečius neberengti nesankcionuotų mitingų.
„Prokurorai turėtų griežtai užkirsti kelią neteisėtų ir nesankcionuotų viešųjų mitingų organizatorių ir dalyvių veiksmams“, – Aleksandro Buksmano žodžius cituoja valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Kremliaus ribos?
„Laisvosios Europos radijas“ (RFE/RL) rašo, kad Kremliaus veiksmus stebinčių veteranų nenustebino prieš protestuotojus panaudotas smurtas.
2011–2012 metais protestuose dalyvavęs Vsevolodas Černozubas, dabar demonstracijas stebintis iš Lietuvos, 15min atkreipė dėmesį, kad protestai Rusijoje reguliariai malšinami jau beveik 15 metų. Protestuotojai buvo žiauriai išvaikyti ir 2017-2018 metais vykysių Aleksejaus Navalno organizuotų protestų metu, ir 2006-2008 metų „Nesutinkančiųjų maršuose“, ir 2009-ųjų „Strategijos 31“ akcijoje.
„Smurto ir žiaurumo lygis priklauso valdžios įsakymų. Tie patys policininkai gali šypsotis ir juokauti, bet gali ir mušti teleskopinėmis lazdomis bei (spardyti) botais“, – pasakojo dešimtyse protestų dalyavvęs V.Černozubas.
Kremlinologė Lilija Ševcova Maskvos radijos stoties „Echo Moskvy“ publikuotame komentare rašo, kad saugumo tarnybų atsakas per naujausius protestus yra signalas, nusakantis Kremliaus ribas. Pasak analitikės, tos ribos yra įsišaknijusios devintajame dešimtmetyje priimtuose Michailo Gorbačiovo sprendimuose, kurie lėmė Sovietų Sąjungos žlugimą.
„Kremlius puikiai prisimena Gorbačiovo erą. Šiek tiek praverk langą, ir jie atvers visas duris... Ir nuo to viskas prasideda“, – rašo L.Ševcova.
Politologas iš Europos universiteto Sankt Peterburge Vladimiras Gelmanas RFE/RL teigė, kad pareigūnai nesitikėjo tokio protestuotojų skaičiaus: esą smurtinis atsakas rodo, kad jie buvo užklupti nepasiruošę.
Analitikė Tatjana Stanovaja iš Prancūzijos konsultacijų įmonės „R.Politik“ komentare Maskvos Carnegie centrui rašo, kad pareigūnų atsakas į naujausius protestus sufleruoja, jog Kremlius nebežino, kaip elgtis su opozicijos grupėmis.
T.Stanovaja: „Kremlius, panašu, nežino, ką daryti su prieš režimą nusiteikusia opozicija, galinčia mobilizuoti gatves. .“
„Kremlius, panašu, nežino, ką daryti su prieš režimą nusiteikusia opozicija, galinčia mobilizuoti gatves. Dabartinis malšinimas ir nauja aktyvistų kriminalinio persekiojimo banga yra tikėtinas šiurkštesnis scenarijus, greičiausiai – bandymas pakartoti Bolotnajos bylos patirtį“, – rašo T.Stanovaja.
Vis dėlto, V.Gelmanas RFE/RL prognozavo, kad sulaikymai ir smurtas opozicijos grupių greičiausiai neišgąsdins.
Pasak jo, lūžio taškas būtų 50 tūkst. protestuotojų pritraukimas į gatves. Riaušių policija ar Nacionalinė Gvardija nesugebėtų išvaikyti tokio masto demonstracijos be didelio kraujo praliejimo, todėl pareigūnai darys viską, kad užkirstų kelią tokios kritinės masės sukvietimui.
„Pareigūnai visuomenės bauginimui panaudos bet kokią taktiką, įskaitant individualias priemones prieš protestų organizatorius, ar kitus metodus, kad užkirstų kelią tokiam scenarijui“, – sakė V.Gelmanas.
Represijos jau prasidėjo
Vienas protestų lyderių Ilja Jašinas buvo sulaikytas 20-iai dienų, kiti opozicionieriai už grotų praleis visą ateinančią savaitę. Dar prieš šeštadienio protestą buvo suimtas Aleksejus Navalnas – jam skirta 30 dienų arešto už raginimą dalyvauti nesankcionuotame mitinge.
Sekmadienį A.Navalnas buvo hospitalizuotas. Oficiali versija – ūmi alerginė reakcija, nors praeityje opozicionierius alergijų neturėjo. Jo advokatė Olga Mihailova ir anksčiau A.Navalno sveikata besirūpinusi gydytoja Anastasija Vasiljeva tikino, kad jam pasireiškė apnuodijimo nežinoma chemine medžiaga požymiai.
Nepaisant įspėjimų apie galimą pavojų sveikatai, A.Navalnas pirmadienį buvo grąžintas į areštinę.
Tai būtų ne pirmas kartas, kai Kremlius apnuodija savo oponentus. 2006 metais Londone radioaktyviu poloniu buvo apnuodytas buvęs Federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentas Aleksandras Litvinenka. Opozicionierius Vladimiras Kara–Murza, dėl apnuodijimo nežinoma chemine medžiaga du kartus atsidūręs komoje, dėl pasikėsinimo taip pat kaltina Kremlių.
2003 metais staiga susirgęs mirė žurnalistas ir politika Jurijus Ščekočichinas, išgarsėjęs dėl valdininkų korupcijos atskleidimo. Oficilia mirties priežastimi laikoma reta alerginė reakcija.
V.Gelmanas RFE/RL teigė, kad tokių lyderių kaip A.Navalno izoliavimas neįbaugins rėmėjų, todėl valdžios pareigūnai gali imtis kitų metodų, pavyzdžiui, nuodijimo.
„Matau naują represijų bangą, tačiau ji nesulaikys opozicijos. Tiesą sakant, spėju, kad ji opozicionierius tik paragins“, – mano V.Gelmanas.
Ne tik Maskvos rinkimų klausimas
Aktyvistas ir apžvalgininkas V.Černozubas 15min teigė, kad viena protestų banga retai keičia visą politinę situaciją, net jei ji atrodo didelė. Vis dėlto, pastarąjį dešimtmetį Rusijoje įvyko dideli pokyčiai.
„Dabartinė banga – viena iš kelių, nutikusių Putino režimo metu. Atrodo, kad ankstesnės nieko nepakeitė, tačiau, jei pažiūrėsime atidžiau, pakeitė daug. Prieš 10 metų rinkimai į Maskvos dūmą niekam nerūpėjo. Į gatves išėjo 300 žmonių, dauguma atsidūrė policijos autobusuose.
Tuomet opozicija nusprendė pereiti į žemiausią lygį, rajonų lygį, ir šiandien Maskvoje yra beveik 200 nepriklausomų deputatų. Kelioms apygardoms vadovauja opozicionieriai, įskaitant Ilją Jašiną ir Jeleną Rusakovą. Mitinguose dalyvauja šimtą kartų daugiau žmonių“, – sakė V.Černozubas.
Apžvalgininkas atkreipė dėmesį, kad tuo pat metu iš politinės scenos pasitraukė devintojo dešimtmečio kartos politikai.
„Šiandien opozicijos lyderiai – 35–45 metų, išpopuliarėję be televizoriaus, oligarchų ir kitų politinių steroidų. Jie priešinasi 65–75 metų žmonėms, kuriems metams morališkai ir fiziškai pasitraukti.
Šiandien opozicija pirmą kartą populiari tarp jaunimo, ji suvokiama kaip alternatyva valdžiai. Kuo toliau bus blokuojama jos prieiga prie didžiosios politikos, tuo akivaizdesnis bus poreikis pakeisti sistemą“, –15min sakė V.Černozubas.
V.Černozubas: „Šiandien opozicija pirmą kartą populiari tarp jaunimo, ji suvokiama kaip alternatyva valdžiai. Kuo toliau bus blokuojama jos prieiga prie didžiosios politikos, tuo akivaizdesnis bus poreikis pakeisti sistemą.“
Savo ruožtu aiškindamas naujausių protestų priežastis, rusų politologas Nikolajus Petrovas laikraštyje „Vedemosti“ rašo, kad už kiekvieno opozicijos nario, kuriam neleista dalyvauti rinkimuose, stovi tūkstančiai maskviečių.
„Šiandien visi tie žmones, ne tik 17 neregistruotų kandidatų, yra labai aršūs valdžios kritikai“, – teigė jis.
Todėl, N.Petrovo manymu, represijos tik pakurstys protestuotojus. „Sunku įsivaizduoti, ką jie darys toliau, tačiau valdžiai tai nebus malonu“, – rašo politologas.
L.Ševcova rašo, kad, vis dėlto, svarbiausias klausimas yra ne tas, kam bus leista dalyvauti rinkimuose, ir ar policija turi teisę daužyti žmonėms galvas. Ir tai net ne taikaus susibūrimo teisės, garantuojamos Rusijos konstitucijos, klausimas.
Pasak L.Ševcovos, tai klausimas, susijęs su Vladimiro Putino 20 metų valdymo pabaiga. Jo prezidento kadencija baigsis 2024 metais.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Vieningosios Rusijos” ir V.Putino reitingai klimpsta, o Kremlius žiūri į Konstituciją
