„Putinui nereikia tęsti didelio puolimo, kad jis galėtų paskelbti pergalę, kurią jis parduotų vidaus auditorijai“, – teigia Dmitrijus Alperovičius, kibernetinio saugumo kompanijos „CrowdStrike“ įkūrėjas.
Analitiko teigimu, Rusijos prezidentas gali ieškoti pretekstų teigti, esą „demilitarizavo“ Ukrainą sunaikindamas daug karinės infrastruktūros, „denacifikavo“ ją sunaikindamas „Azovo“ pulką Mariupolyje ir neva apsaugojo „mūsų žmones“ Donbase ir Kryme išplėsdamas Maskvai pavaldžią teritoriją ir sukurdamas sausumos koridorių nuo Rusijos iki Krymo.
Visiškai kontroliuojant Rusijos vidaus propagandinę žiniasklaidą, parduoti tokią pergalę vidaus auditorijai V.Putinui būtų lengva užduotis.
-
Keturių analitikų lūpomis – realybės dozė: kokia galėtų būti karo Ukrainoje pabaiga?
-
Karas Ukrainoje suskaldė rusų šeimas: vieni neigia tiesą, kiti aklai tiki Kremliumi
-
Rusija nėra izoliuota tiek, kiek norėtų Vakarai: kas remia Maskvą ir kodėl
-
Ne vien paprasti rusai: Ukrainos tautą jau seniai niekina ir Kremliaus kritikai bei intelektualai
„Tiesa niekada neturi kliudyti gerai istorijai, kurią lanksti Rusijos visuomenė mielai suvalgytų“, – rašo D.Alperovičius.
Reikštų faktinį nesėkmės pripažinimą
Tiesa, anot jo, V.Putino paskelbta pergalė nereiškia, kad Rusijos pajėgos paliktų Ukrainą ar net nutrauktų karą: „Prisiminkime, kad jis ne kartą skelbė pergalę Sirijoje, tačiau operacijos ten tęsiasi iki šiol.“
„Tačiau Putinas gali nutraukti dideles puolamąsias operacijas (kurių jis vis tiek negalės tęsti po kovos dėl Donbaso) ir pereiti prie gynybinės taktikos, kad apsaugotų didžiąją dalį Rusijos pasiekimų nuo Ukrainos kontratakų“, – mano ekspertas.
Apginti šiuo metu užimtą Chersoną, aišku, gali būti sunku, bet „jei rusai apleis miestą, persikels per Dnieprą ir susprogdins tiltus, ukrainiečiams gali būti tikrai sunku atkovoti likusią Donecko-Krymo sausumos koridoriaus dalį“.
D.Alperovičius neatmeta galimybės, kad V.Putinas galėtų toliau terorizuoti Ukrainos miestus retkarčiais suduodamas jiems smūgius ir tęsti Juodosios jūros blokadą, kuri dusina Ukrainos ekonomiką.
Tam esą padėtų ir povandeniniai laivai, nuo kurių Ukraina apsiginti negali, ir pakrantės baterijos Kryme, ir paviršiniai karo laivai – tik toliau vandenyje, kad nebūtų paskandinti taip, kaip kreiseris „Moskva“.
V.Putinas galėtų toliau terorizuoti Ukrainos miestus retkarčiais suduodamas jiems smūgius ir tęsti Juodosios jūros blokadą.
„Visiškos mobilizacijos paskelbimas Putinui politiškai būtų labai keblus. Paskelbti mobilizaciją taip pat reikštų išplėsti dabartinius riboto karo tikslus ir rizikuoti patirti triuškinamų nuostolių, kurių jis negalėtų paaiškinti šaliai“, – aiškino D.Alperovičius.
Pasak analitiko, mobilizacijos paskelbimas Rusijoje tik dėl Donbaso būtų beprasmis rizikos ir naudos santykio požiūriu.
Negana to, tai esą būtų faktinis pralaimėjimo pripažinimas po to, kai vidaus auditorija buvo nuolat maitinama pranešimais apie Rusijos tariamas pergales ir tikinama, kad operacija vyksta „pagal planą“.
„Tad jei Putinas paskelbs mobilizaciją, taip bus elgiamasi siekiant dar kartą užpulti Kyjivą ir (arba) Odesą bei ten įvesti prorusišką marionetinį režimą.
Tačiau Putinas būtų kvailas, jei manytų, kad Sergejui Šoigu ir Valerijui Gerasimovui gali pavykti ten, kur jiems jau kartą nepavyko“, – įsitikinęs D.Alperovičius.
Visuomenė palaiko karą – netikrą jo versiją
Kaip rašo ekspertas, „daugiau neapmokytos karinės jėgos“ neišspręstų problemų dėl blogos taktikos, logistikos ir prasto pasiruošimo kautis – atvirkščiai, jos dar labiau pagilėtų.
O kadangi mobilizacija užtruktų daug mėnesių, dabartinis puolimas, jei jis nepavyktų, būtų sustabdytas nepriklausomai nuo to.
„Dar svarbiau, kad Putinas dabar pamatė, kaip sunku kontroliuoti okupuotas teritorijas net ir be didelio organizuoto pasipriešinimo (Chersonas) ir kaip sudėtinga užimti miestus, kurie priešinasi (Mariupolis) ir kuriuos jam tektų atstatyti“, – svarsto D.Alperovičius.
Ekspertas neabejoja, kad V.Putinas jau nebetiki tuo, ką Federalinė saugumo tarnyba jam skiedė apie Rusijos agentus Ukrainoje, neva galinčius greitai užvaldyti okupuotą šalį.
„Todėl net jei jam kaip nors pavyktų užimti Kyjivą, įkurti marionetinę vyriausybę, kuri iš tikrųjų valdytų šalį, dabar būtų beveik neįmanoma.
Daugelis rusų šeimų nepažįsta nė vieno kariaujančio ir žūstančio žmogaus – didžioji dauguma karių yra iš neturtingų kaimų ir etninių mažumų.
Be to, politinė mobilizacijos rizika yra didelė. Putinas tai žino, todėl ne kartą – melagingai – pareiškė, kad šauktiniai Ukrainoje nekariauja. Jo populiarumas dabar yra didelis ir jis daug kuo rizikuotų, ypač jei jam nepavyktų“, – tvirtina D.Alperovičius.
Juk Rusijos visuomenė šiuo metu palaiko netikrą karo versiją, kurią mato savo televizorių ekranuose.
Daugelis rusų šeimų nepažįsta nė vieno kariaujančio ir žūstančio žmogaus – didžioji dauguma karių yra iš neturtingų kaimų ir etninių mažumų. Didžiulė mobilizacija visa tai pakeistų ir dėl to būtų labai rizikinga.
Gali būti izoliuotas nuo tikrovės
„Putinas dėl šio karo neabejotinai daug rizikavo, tačiau kol kas jis nerizikuoja savo valdžia, kuri išlieka gana saugi. Raginimas surengti visišką mobilizaciją gali sukelti jam pavojų, o naudos atnešti mažai.
Galiausiai jis gali tikėtis priversti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį padaryti nuolaidų Rusijai net ir be didelių naujų puolimų“, – teigia analitikas.
Esą jei V.Putinas neleis Ukrainai atsiimti didžiosios dalies okupuotos teritorijos, toliau terorizuos gyventojus oro antskrydžiais (nors raketų atsargų išeikvojimas taps problema) ir blokada dusins eksportu paremtą Ukrainos ekonomiką, jis manys galintis pasiekti nuolaidų.
„Nesakau, kad jam būtinai pavyktų įgyvendinti šiuos tikslus – karas yra labai nepastovus. Bet Putinui tikrai nebūtų beprotiška taip manyti.
Putinas gali būti teisus arba klysti dėl to, kad Zelenskis darys kokias nors nuolaidas ir spaus Vakarus atsisakyti sankcijų Rusijai kaip susitarimo dalies.
D.Alperovičius: jei pasirodys, kad klystu, tai greičiausiai bus dėl to, kad Putinas yra visiškai izoliuotas nuo tikrovės ir neturi jokio supratimo, kas iš tikrųjų vyksta šiame kare.
Tačiau jo šansai išlikti bus daug didesni, jei jis imsis tokių veiksmų, o ne skelbs mobilizaciją ir pradės dar vieną didžiulį puolimą. Štai kodėl nemanau, kad tikėtina, jog Putinas paskelbs visišką mobilizaciją“, – rašo D.Alperovičius.
Tiesa, analitikas neatmeta galimybės, kad Rusijos prezidentas lengvai galėtų paraginti patriotus ateiti į kariuomenę ar padidinti užmokestį už tarnybą. Bet Rusijos kariuomenės tokie žingsniai esą nepakeistų.
„Jei pasirodys, kad klystu, tai greičiausiai bus dėl to, kad Putinas yra visiškai izoliuotas nuo tikrovės ir neturi jokio supratimo, kas iš tikrųjų vyksta šiame kare, nes niekas jam nesako tiesos“, – vis dėlto apsidraudė D.Alperovičius.
Kremliaus kalbomis nebetikima
Kremlius trečiadienį paneigė, kad V. Putinas gegužės 9 d. skelbs karą, pavadindamas tai „nesąmone“, o Rusijos analitikai pažymėjo, kad karinio projekto paskelbimas gali išprovokuoti vidaus reakciją.
Vis dėlto, kaip pažymi „The New York Times“, Rusijos vadovybė taip pat kelis mėnesius neigė, kad ketina įsiveržti į Ukrainą, tik vasario 24 dieną būtent tai ir padarė. Taigi spėlionės dėl V. Putino ketinimų Pergalės dieną tik aštrėja.
„Šį klausimą užduoda visi“, – sakė Kanzaso universiteto Rusijos, Rytų Europos ir Eurazijos studijų centro vizituojantis docentas Valerijus Dzucati ir pridūrė, kad „trumpas atsakymas – niekas nežino, kas įvyks gegužės 9-ąją“.
Profesorius V.Dzucati sakė, kad masinės mobilizacijos ar visuotinio karo paskelbimas gali pasirodyti labai nepopuliarus tarp rusų. Jis prognozavo, kad V. Putinas pasirinks „saugiausią įmanomą variantą“ ir nurodys teritoriją, kurią Rusija jau užėmė Donbaso regione Rytų Ukrainoje, kad paskelbtų „preliminarią pergalę“.
