Ekspertai 15 min teigė, kad Ukrainai kol kas tikrai nevertėtų tikėtis nei narystės NATO, nei aktyvesnės karinės JAV paramos po to, kai amerikiečiai pasitraukė iš Afganistano.
Po pirmojo V.Zelenskio tiesioginio susitikimo su J.Bidenu į žurnalistų klausimus atsakė tik Ukrainos vadovas.
Amerikos prezidentas tuo metu kartu su viceprezidente patraukė tiesiai į kassavaitinę spaudos konferenciją apie JAV ekonomiką. J.Bidenas ir priimdamas V.Zelenskį irgi neatsakė į reporterių klausimus.
Tarp svarbiausių temų, kurios buvo ar turėjo būti aptartos dvišalio susitikimo metu, minėtas karas Rytų Ukrainoje, dujotiekis „Nord Stream 2“ ir Amerikos investicijos Ukrainoje.
J.Bidenas, priėmęs V.Zelenskį, pasveikino Ukrainą su nepriklausomybės 30-osiomis metinėmis ir priminė, kad Ukrainą bei JAV sieja bendros vertybės ir siekis, kad Europoje būtų taika. Ukrainos prezidentas savo ruožtu priminė, kad jo šalis prarado 15 tūkstančių „geriausių žmonių“ Donbase.
Didesnių pokyčių nesitiki
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba V.Zelenskio vizitą JAV, kuris iš viso truks iki rugsėjo 5 dienos, įvertino kaip „labai sėkmingą“ ir teigė, kad „pasiekti konkretūs susitarimai“.
Diplomatas taip pat tikino, kad Ukraina turi abiejų partijų – tiek Demokratų, tiek Respublikonų – palaikymą ir užsiminė, kad J.Bidenas per savo kadenciją gali apsilankyti Kijeve.
„Dirbame dėl Bideno vizito į Ukrainą, esu įsitikinęs, kad jis įvyks, nes mūsų šalis yra svarbus Amerikos užsienio politikos prioritetas“, – Vašingtone kalbėjo D.Kuleba.
Tačiau politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius, vertindamas V.Zelenskio vizitą JAV, nemano, kad šis įvykis reikšmingai suartins Vašingtoną ir Kijevą.
„Didesnių pokyčių artimiausiu metu tikėtis ir nereikia. Amerika dar iki Bideno ir Zelenskio susitikimo pranešė, kad perduos Ukrainai karinės paramos už 60 milijonų JAV dolerių.
Bidenas, nors ir palaiko Ukrainos nepriklausomybę, tai daro gana santūriai, kaip ir visa Amerika pastaruoju metu.
Pirmas Zelenskio ir Bideno pokalbis įvyko tik balandžio mėnesį – praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po to, kai J.Bidenas tapo JAV prezidentu. Be to, svarbu prisiminti, kad nei Ukraina, nei Gruzija nebuvo pakviestos į NATO viršūnių susitikimą birželio 14 dieną“, – 15min teigė K.Girnius.
Pasak apžvalgininko, santykiai tarp Kijevo ir Vašingtono bus tokie, kokie buvo – truputį šiltesni nei dirbant buvusiam JAV prezidentui Barackui Obamai ir be „Donaldo Trumpo išsišokimų“.
„Amerika žiūri, ką kitos valstybės – Prancūzija, Vokietija – daro Ukrainos atžvilgiu. Prisiminkime neseniai vykusią Krymo platformą – joje Angela Merkel net nedalyvavo, nors tuo metu lankėsi Kijeve.
Toks yra bendras fonas ir nemanau, kad Amerika pasiryžusi dėl Ukrainos daug kuo rizikuoti. Be to, manau, kad Vašingtonas taip pat žino, kad Rusija nesiruošia dideliam Ukrainos puolimui, nes tai bus pernelyg rizikinga“, – samprotavo K.Girnius.
Ukrainietis politologas Evhenas Magda, vadovaujantis Pasaulio politikos institutui Kijeve, 15min tvirtino, kad V.Zelenskis greičiausiai turėtų jaustis nusivylęs po susitikimo su J.Bidenu.
„Amerikos prezidentas šiuo metu gali jaustis pavargęs po Afganistano klausimo. Tuo metu Zelenskis tapo savo paties įvaizdžio, kad viską nori gauti čia ir dabar, įkaitu.
K.Girnius: prisiminkime neseniai vykusią Krymo platformą – joje Angela Merkel net nedalyvavo, nors tuo metu lankėsi Kijeve.
Tačiau JAV nėra šiuo metu pasiruošusios suteikti greitų atsakymų Zelenskiui į bet kokius klausimus. Pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje šiuo metu yra riba.
Tikėtis, kad Kijevas gaus kažką daugiau išskirtino, juolab čia ir dabar, manau, neverta“, – sakė E.Magda, nors J.Bideno administracija prieš susitikimą žadėjo, kad JAV prezidentas išreikš paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui, o taip ir atsitiko – nors tai jau įprasta retorika.
Baimės ir viltys po Afganistano
Po JAV pasitraukimo iš Afganistano Ukrainoje kartu įsivyravo ir baimė, ir viltis.
Vieni ekspertai mano, kad tai ženklas, jog Amerika gali pasitraukti ir iš kitų regionų bei palikti savo sąjungininkus be paramos, kiti tvirtina, kad tai nauja proga Ukrainai.
Esą V.Zelenskis vizito Vašingtone metu turi pasinaudoti proga įtikinti J.Bideną, kad Ukraina nėra Afganistanas ir kad investicijos į jos teritoriją nėra bergždžios.
Viešai imta netgi svarstyti, kad JAV pasitraukimas galėtų reikšti didesnę karinę ir finansinę paramą Ukrainai.
Politikos apžvalgininkas K.Girnius įsitikinęs, kad baimės dėl JAV pasitraukimo iš Ukrainos neturi pagrindo, tačiau tikėtis didesnio finansavimo ar karinės pagalbos taip pat nevertėtų.
„Ukraina užima didelę Europos žemėlapio dalį, be to, ji turi bendrą sieną su viena kita NATO valstybe. Todėl Amerika tikrai nepaliks Ukrainos Rusijos valiai. Manau, patys ukrainiečiai tai supranta.
Apie tai, kad Amerika gali tapti nepatikima partnere, iš pradžių buvo kalbama, bet taip kalbėję politikai greitai supras, jog tokie pasisakymai yra perdėti. Tačiau tikėtis, kad JAV kištų daugiau pinigų į Ukrainą, irgi neverta.
E.Magda: Dabar Ukrainoje Vakarai tam tikrai prasme turi galimybę kovoti prieš Rusiją nepasitelkdami savo žmonių ir nerizikuodami jų gyvybėmis.
Taip, po pasitraukimo iš Afganistano bus atlaisvinta šiek tiek pinigų, bet Amerika turi milžinišką biudžeto deficitą, be to, ji jau daug davė Ukrainai. Kai baigi vieną programą, dar nereiškia, kad skubi pinigus išleisti kažkur“, – tvirtino K.Girnius.
Ukrainietis politologas E.Magda taip pat sutiko, kad tiek JAV, tiek kitos Vakarų šalys neapleis Ukrainos.
„Įsivaizduokite, kad Vakarai nustoja padėti Ukrainai ir palieka ją vieną prieš Rusiją. Kas tada laukia? Ne paslaptis, kad Rusija bandys tokiu atveju kuo greičiau išplėsti savo įtaką mūsų šalyje ir elgtis su mumis kaip trofėjumi.
Ko tada galėtų tikėtis Europa? Juk dabar mūsų teritorijoje Vakarai tam tikrai prasme turi galimybę kovoti prieš Rusiją nepasitelkdami savo žmonių ir nerizikuodami jų gyvybėmis, o tik investuodami savo pinigus“, – kalbėjo E.Magda.
Tiesa, didesnio Amerikos finansavimo, nukreipto į Kijevą po JAV pasitraukimo iš Afganistano, politologas nesitiki.
„Ukrainoje daug kalbama apie tai, kiek pinigų buvo nukreipta į Afganistaną ir kiek būtume galėję mes nuveikti su tokiomis lėšomis.
Sutinku su tuo, tačiau manau, kad JAV, pasitraukusios iš Afganistano, tikrai nepuls investuoti trilijonus į bet kokią kitą šalį, tuo pačiu ir Ukrainą. Galvočiau, kad Amerika dabar ims racionaliai finansuoti konkrečius pasiūlymus, projektus“, – svarstė E.Magda.
Dar prieš susitikimą su J.Bidenu V.Zelenskis kalbėjo, kad dabar jam svarbiausi yra konkretūs Ukrainos poreikiai, o ne vien politinė strategija.
K.Girnius: J.Bidenas dar prieš kurį laiką pasakė, jog Ukrainos narystei NATO yra per anksti, o Prancūzija ir Vokietija teigia, kad tokį žingsnį vetuotų.
„Neturime laiko galvoti apie strategiją. Turime suteikti kuo didesnę apsaugą, kad iš tikrųjų sutrukdytume Rusijai telkti pajėgas. Ukrainai reikia modernaus laivyno, o tam mums reikia partnerių“, – sakė V.Zelenskis.
Tačiau Amerika nebūtinai taip entuziastingai žiūri į tokį prašymą, nes tai tik didintų konfrontacijos su Rusija tikimybę, o to šiame regione Vašingtonas tikrai nenori. Pasak K.Girniaus, gana aišku, kad tokiu atveju Rusija nesitrauktų atgal.
Narystė NATO sunkiai tikėtina
V.Zelenskis jau ne kartą aiškiai pareiškė norintis, kad Ukraina žengtų NATO narystės link.
Anot K.Girniaus, kol kas to tikrai nebus ir ne tik dėl pačios JAV pozicijos, bet ir dėl tokių šalių kaip Vokietija ar Prancūzija požiūrio.
Vakarų Europos galios nepritaria Ukrainos galimam prisijungimui prie NATO ir baiminasi, kad toks žingsnis išprovokuotų Rusiją.
J.Bidenas trečiadienį viešai pareiškė, kad „Amerika išlieka įsipareigojusi remti Ukrainos suverenumą, teritorinį vientisumą ir jos euroatlantinius siekius“.
„Bidenas dar prieš kurį laiką pasakė, jog Ukrainos narystei NATO yra per anksti, o Prancūzija ir Vokietija teigia, kad tokį žingsnį vetuotų dėl galimos Rusijos intervencijos pavojaus. V.Zelenskis nori, kad būtų didinami saugumo garantai. Kažkokia apimtimi jie išliks, tačiau apie kokią nors narystę NATO kol kas net negalima kalbėti“, – kalbėdamas su 15min svarstė politologas.
Kita vertus, J.Bidenas trečiadienį viešai pareiškė, kad „Amerika išlieka įsipareigojusi remti Ukrainos suverenumą, teritorinį vientisumą ir jos euroatlantinius siekius“.
Nors Ukrainos prezidentas tvirtina, kad jo šalis daro viską, kad būtų patikima partnerė, jam ir toliau primenama apie nesibaigiančią korupciją, būtinybę įvykdyti teismų reformą.
Šiuos žodžius V.Zelenskiui kartoja tiek Europos lyderiai, tiek ir JAV aukščiausi pareigūnai.
„Manau, kad Vašingtonas nemato didesnių galimybių pakeisti status quo. Taip, Amerika palaikys Ukrainą. Gal pareikš Rusijai, kad ji per toli žengia, kaip į pavasarį, kai Maskva pradėjo telkti savo sunkiąją ginkluotę prie Ukrainos sienos.
Bet kokių nors radikalesnių žingsnių nebus“, – įsitikinęs K.Girnius.
E.Magda savo ruožtu mano, kad Ukrainos narystės NATO siekis yra ilgalaikis procesas. Jis pabrėžė Baltijos šalių ir Lenkijos pavyzdį.
„Mums reikia perimti Baltijos šalių patirtį ir žiūrėti į NATO narystę pragmatiškai – turime suprasti, kad visų reformų, kurias turime įvykdyti, naudą pirmiausia pajusime patys.
Tie pokyčiai pirmiausia reikalingi mums, ne Briuseliui ar Vašingtonui. Kuo sklandžiau vykdysime reformas, tuo mažiau sudėtingas bus klausimas – kada Ukraina galės tapti NATO ar Europos Sąjungos nare“, – mano politologas.
Dujotiekis „Nord Stream 2“
V.Zelenskis dar prieš susitikimą užsiminė, kad dujotiekis „Nord Stream 2“ bus viena svarbiausių pokalbio su J.Bidenu temų.
Ukraina baiminasi, kad pradėjus veikti naujajam dujotiekiui, ji ne tik neteks milijardų dolerių pajamų, bet ir taps energetiškai izoliuota. Kijevas ne kartą perspėjo, kad Rusija dujotiekį naudos kaip politinė ginklą.
Prieš susitikimą su J.Bidenu V.Zelenskis taip pat tvirtino, kad spaus Vašingtoną skirti sankcijas Rusijai dėl „Nord Stream 2“. Tačiau šios pastangos greičiausiai gali nueiti veltui, nes J.Bideno administracija nusprendė netaikyti sankcijų „Nord Stream 2“ dujotiekio baigimui.
Politologas E.Magda tvirtino, kad J.Bideno „žingsnis atgal“ dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ Ukrainoje buvo sutiktas su nepasitenkinimu.
„Tai – iššūkis mums ir ne tik pats dujotiekis. Štai, pavyzdžiui, Vengrija jau pasirašė sutartį su Rusija dėl dujų tiekimo apeinant Ukrainą. Svarbiausias ne pats „Nord Stream 2“ dujotiekis, o Maskvos siekis bet kokiu būdu sumažinti dujų tranzitą per Ukrainą.
Politologui K.Girniui tuo metu atrodo keista, kad JAV iš viso kišosi į „Nord Stream 2“ statybas.
Visi supranta, kad bent jau iš pradžių „Nord Stream 2“ neatneš daug pelno Rusijai, tačiau jai tai yra psichologinio spaudimo būdas“, – kalbėjo E.Magda.
Politologui K.Girniui tuo metu atrodo keista, kad JAV iš viso kišosi į „Nord Stream 2“ statybas.
„Vokietija yra subrendusi šalis ir turi teisę nuspręsti, kokia bus jos energetikos politika be sąjungininkų įsikišimo. Ukraina teigia, kad „Nord Stream 2“ projektas reiškia jos energetinę izoliaciją.
Tačiau tai yra neįmanoma, nes yra pakankamai vamzdžių, per kuriuos šalis galėtų dujas gauti ne tiesiogiai iš Rusijos, o per Vengriją, Austriją ar kitas šalis.
Be to, Ukraina neturi absoliučios teisės į tuos du ar tris milijardus tranzito lėšų. Dujų tranzitas yra verslo klausimas ir Rusija elgsis taip, kaip jai bus naudinga“, – tvirtino politikos ekspertas.
