„Karinės pagalbos Ukrainai nebus“
Rusijos politologas, Vidurio ir Rytų Europos ekspertas ir apžvalgininkas Ivanas Preobraženskis situaciją vertino niūriai.
„Kol kas aiškėja, kad galimas scenarijus, apie kurį aš kalbėjau pastarosiomis savaitėmis – tai vadinamas Gruzijos variantas, kuomet bus ribotas įsiveržimas, sunaikinant karinę Ukrainos infrastruktūrą, taip pat greičiausiai taikiniu taps ir energetinė infrastruktūra.
Tikėtina, kad bus užimta ir dalis teritorijų. Manau, kad tai bus Mariupolis, teritorijos, vedančios į Krymą, Krymo vandens šaltinių, tai yra Dniepro kanalo užėmimas“, – svarstė politologas.
Jo manymu, po oro antskrydžių į Ukrainos teritoriją įžengs prie Ukrainos sienų iki tol išsidėsčiusios Rusijos pajėgos.
„Jei vietos gyventojų lojalumas Rusijai bus didelis, galimas ir kitas žingsnis – užėmimas tų teritorijų, kur vietos bendruomenė ir administracija išreikš palaikymą Rusijai. Tuomet, tikėtina, įvyks okupacija tų teritorijų.
Tačiau kol kas to lojalumo labai aiškiai nepakanka, kad būtų galima okupuoti daugiamilijoninę šalį. Tam reikėtų ne tik piliečių ar administracijos perėjimo į Rusijos pusę, bet ir Ukrainos jėgos struktūrų.
Tuo kol kas nėra pagrindo tikėti. Tačiau galimas scenarijus, kad Rusija įlies savo jėgos struktūras į užimtas teritorijas, kad pastarosios galėtų perimti Ukrainos jėgos struktūrų darbą“, – teigė ekspertas.
I.Preobraženskio manymu, Rusija nėra pasiruošusi tokiam prezidento Vladimiro Putino demaršui, tačiau pastarasis įvertino visas galimas pasekmes ir joms yra pasirengęs.
Rusijai bus taikomos jau numatytos sankcijos, tikėtina, kiek griežtesnės nei jau numatytos. Į sankcijų veikimo ribas patenka ir V.Putinas.
„Reikia suprasti, kad net visiškos diplomatinės izoliacijos šiuo metu neįmanoma taikyti, nes Rusija šiuo metu pirmininkauja Jungtinių Tautų saugumo tarybai. Manau, kad į tai irgi buvo atsižvelgta prieš pradedant puolimą.
Rusijai bus taikomos jau numatytos sankcijos, tikėtina, kiek griežtesnės nei jau numatytos. Į sankcijų veikimo ribas patenka ir V.Putinas. Rusija bus finansiškai izoliuota. Tačiau Rusijos prezidento manymu, tai nedidelė kaina“, – aiškino politologas.
Pasak politologo, Vakarai tinkamai nepasiruošė reaguoti į tokius Rusijos veiksmus. Viskas, ką šiuo metu galima padaryti – taikyti sankcijas.
„Karinės pagalbos Ukrainai šiuo metu neįmanoma teikti, nes to tiesiog techniškai negalima padaryti – oro uostai neveikia, oro erdvė virš Ukrainos pernelyg pavojinga. Manau, kad Rusija tuo pasirūpino ir iš Baltarusijos pusės. Karinės intervencijos ir karinės pagalbos Ukrainai tikrai nebus“, – vertino politikos ekspertas.
„Pasaulis nebebus toks, kaip iki šiol“
Rusijos istorikas ir politikos ekspertas Dmitrijus Savinas teigia, kad „pasaulis nebebus toks, kaip iki šiol“.
„Neįtikėtina, kad branduolinį ginklą turinti valstybė, kartu su kita šalimi – Baltarusija – pradėtų sausumos karą prieš kitą valstybę“, – teigia D.Savinas.
Pasak jo, jei pasitvirtins informacija, kad karinės pajėgos įvedamos iš Baltarusijos pusės ir Rusija atakuoja Ukrainos kariuomenės pozicijas visoje teritorijoje, tai reikš, kad prasidėjo visavertis karas.
Politologo teigimu, pastaruoju metu labiausiai tikėtasi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tiesiog blefuoja ir keldamas įtampą regione apsiribos Donecko ir Luhansko sritimis, taip esą siekdamas Vakarų nuolaidų ir šiuo metu Rusijai taikomų sankcijų sušvelninimo.
„Dabartiniai įvykiai rodo, kad jis visiškai neprognozuojamas. Jis peržengė visas įmanomas ribas. Plataus masto agresija prieš Ukrainą yra savižudybė Rusijai.
Šio karo baigtys gali būti tik dvi – arba tai baigsis visų susitarimų, sudarytų su Rusija po Antrojo pasaulinio karo, griūtimi, visos saugumo sistemos, kurią mes žinojome po 1945 metų, griūtimi ir tai turės visuotinių pasekmių. Arba tai baigsis visiška neosovietinio režimo griūtimi Rusijoje“, – vertino ekspertas.
Ilgai ruošta operacija
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) mokslo darbuotojas Nerijus Maliukevičius Rusijos intervenciją įvardijo „ilgai ruošta karine operacija, apie kurią ne kartą perspėjo JAV ir Didžiosios Britanijos žvalgybos tarnybos“.
„Manau, kad tai svarbus momentas. Žvelgiant į pasaulio istoriją, galima būtų sakyti, kad ji pasidalins į dvi dalis – iki 2022 metų ir po to, kai Rusija ir Baltarusija užpuolė trečią slavų trečios trejybės valstybę“, – vertino N.Maliukevičius.
Neišvengiamai palies ir Lietuvą
VU TSPMI profesorė dr. Dovilė Jakniūnaitė teigė, kad iš šią savaitę transliuotos V.Putino valandinės kalbos jau buvo galima įtarti, kad ruošiama kur kas daugiau nei intervencija į Donecko ir Luhansko sritis.
„V.Putinas tebegyvena santykyje su Antruoju pasauliniu karu ir Sovietų Sąjungos pamatu. Jam iš tiesų norisi ištaisyti kažkokią istorinę skriaudą.
Galima pasakyti, kad jis turi savo realybę, kurioje bando gyventi. Kitų argumentų nėra – jis bando parodyti pasauliui kokia jo valdoma šalis gali būti pavojinga“, – vertino politikos ekspertė.
Politologės vertinimu, Lietuvai kol kas negresia analogiškas scenarijus, tačiau ruoštis reikėtų viskam.
„Kai NATO vadovas kalbėjo ir kiti aukšti pareigūnai viešumoje teigė, kad Ukrainai gresia pavojus ir Rusija tam pasiruošusi, tuomet buvo sakoma, kad bent jau kol kas NATO valstybėms pavojus nekyla.
Kol kas norisi tikėti šiuo vertinimu. Tačiau jei šie karo veiksmai bent kiek ilgiau tęsis ir bus priimtos ryžtingos ekonominės sankcijos Rusijos atžvilgiu, be abejo, tai palies ir Lietuvą“, – kalbėjo ekspertė.
Lenkija ruošiasi pabėgėlių srautui
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto politologo dr. Andžejaus Pukšto, Lenkijoje panašiems veiksmams buvo jau ruošiamasi.
„Reikia priminti, kad Lenkija jau prieš kelias savaites pradėjo teikti ginklus, karinę techniką ukrainiečiams, tai yra žinoma. Tačiau drįsčiau spėti, kad bendradarbiaujama labai glaudžiai ir saugumo tarnybų lygmeniu. Be to, Lenkijoje pastaruoju metu ruošiamasi labai dideliam pabėgėlių srautui“, – kalbėjo politologas.
Eksperto manymu, Lenkija, iki šio nenoriai priėmusi pabėgėlius, ukrainiečius pasitiktų svetingai.
„Manau, kad Lenkija atvers plačiai duris. Darbo migrantų, šiuo metu dirbančių Lenkijoje, srautas yra didžiulis. Apytiksliais duomenimis, jų yra apie 1,5 mln.
Pavyzdžiui Vroclave, kuris yra maždaug Vilniaus dydžio, šiuo metu gyvena ir dirba apie 100 tūkst. ukrainiečių, tai apie 20 proc. gyventojų“, – priminė politologas.
