Naktį iš pirmadienio į antradienį Rusijos, Armėnijos ir Azerbaidžano lyderiai pasirašė susitarimą, pagal kurį Kalnų Karabache nutraukiami karo veiksmai. Baku ir Jerevanas dėl regiono, į kurį abu turi teritorinių pretenzijų ir kurį pastaruoju metu kontroliavo Armėnija, kariauja jau nuo praėjusio amžiau devintojo dešimtmečio.
Kaukazo eksperto, analitiko konsultacijų firmoje „Esperis Consulting“ M.Kubiako teigimu, susitarimas turėtų būti laikomas Armėnijos kapituliacija. Taip jį įvardijo ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas, naktį pranešęs, kad „privertė“ Armėniją susitarimą pasirašyti.
Pasak analitiko, iš Armėnijos ir Kalnų Karabacho lyderių pareiškimų akivaizdu, kad Jerevanas nebeturėjo pajėgumų toliau dalyvauti konflikte, apginti Kalnų Karabacho sostinės Stepanakerto.
„Darau prielaidą, kad Armėnija neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik pasirašyti susitarimą“, – 15min teigė M.Kubiakas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Armėnijos premjeras kapituliacijos aktą pasirašė neatlaikęs kariškių spaudimo: nebebuvo kam kariauti
Rusijos įtaka išaugs
Pasak M.Kubiako, prie Azerbaidžano pergalės prisidėjo beprecedentė Turkijos parama.
„Žinoma, jos ir anksčiau buvo sąjungininkės, glaudžiai bendradarbiavo, tačiau niekada bendradarbiavimo lygis nebuvo toks, kaip dabar. Turiu omeny tiesioginę karinę paramą Azerbaidžanui, kuri padėjo Azerbaidžanui taip greitai judėti Karabache. Turkijos parama bepilotėmis skraidyklėmis buvo lemtinga“, – sakė jis.
Prieš kelias dienas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas kalbėjosi telefonu, netrukus pasigirdo gandai apie taikos susitarimą tarp Baku ir Jerevano. Pasak M.Kubiako, tuomet nutekintos detalės buvo itin panašios į tas, kurios buvo paskelbtos šiąnakt.
Analitikas tikina, kad susitarimas, pagal kurį 5 kilometrų pločio Lačino koridoriuje, jungiančiame Armėniją su Kalnų Karabachu, bus dislokuoti rusų „taikdariai“, sustiprins Rusijos buvimą ir įtaką regione, ypač Armėnijos atžvilgiu.
„Susitarimas užtikrina ir koridorių tarp tokios Azerbaidžano teritorijos kaip Nachičevanės autonominė respublika, esančios Armėnijos Vakaruose, ir tikrojo Azerbaidžano. Šį koridorių taip pat kontroliuos rusų pajėgos, vadinasi, Rusija galės spręsti dėl Armėnijos prieigos prie Irano, nes minimas koridorius nukirs ir taip nedidelį pasienio ruožą su Iranu“, – sakė jis.
M.Kubiako manymu, galima daryti prielaidą, kad Rusijos įtaką regione stiprinantis susitarimas galios kelerius metus. Savo ruožtu Rusijos gynybos ministerija jau informavo, kad regione bus dislokuota beveik 2 tūkst. karių.
Apie taiką kalbėti dar anksti
Pasak M.Kubiako, dar negalima atsakyti, ar šiąnakt sudarytas susitarimas pagaliau atneš taiką tarp Armėnijos ir Azerbaidžano.
„Nes susitarimas nėra kompromisas, kuriuo patenkintos abi pusės. Armėnija buvo priversta jį pasirašyti, todėl armėnai nebus patenkinti, nepripažins tokio pralaimėjimo“, – sakė jis.
Paskelbus apie paliaubas, įniršę protestuotojai Jerevane įsiveržė į vyriausybės pastatą ir jį nusiaubė, įskaitant N.Pašiniano kabinetą. Jie taip pat nusiaubė Parlamentą.
„Pasiekti taiką užtruks daug metų, Armėnijoje reikės įdėti daug pastangų, susijusių su švietimu, socialine politika. Reikės pradėti dialogą su Azerbaidžanu, įveikti šiuo metu armėnų patiriamą traumą. Po kelerių metų pamatysime, ar situacija juda teigiama linkme. Esminis dalykas šioje situacijoje – dialogas“, – 15min sakė M.Kubiakas.
Pirmadienį sudarytame susitarime neminimas Kalnų Karabacho ateities klausimas. Jis greičiausiai bus sprendžiamas vėlesnėse derybose.
„Azerbaidžanas norės susitarimo, kuris būtų paremtas Azerbaidžano teritorinio integralumo principais. Ir Armėnijai tai greičiausiai bus nepriimtina“, – tikino Kaukazo ekspertas.
M.Kubiakas ragino nebūti pernelyg optimistiškiems: „Tai – dar ne taika, net jei susirėmimai liovėsi.“
N.Pašiniano politinė ateitis neaiški
Anot M.Kubiako, tikėtina, kad opozicija reikalaus premjero N.Pašiniano atsistatydinimo. Tačiau net jei tokį reikalavimą paremtų dauguma parlamentarų, jis nebūtinai bus įgyvendintas – šiuo metu šalyje įvesta karo padėtis.
Analitikas spėja, kad vadinamasis „Karabacho klanas“ – po Aksominės revoliucijos 2018 metais valdžią perleidęs elitas, įskaitant buvusius prezidentus Robertą Kočarianą ir Seržą Sargsianą – gali bandyti pasinaudoti dabartine situacija, kad sugrįžtų į valdžią.
„Tačiau jie šiuo metu yra itin nepopuliarūs“, – sakė M.Kubiakas ir neatmetė galimybės, kad N.Pašinianas išliks valdžioje.
Kaip skelbiama, pagal Azerbaidžano, Armėnijos ir Rusijos pasirašytą susitarimą, iki lapkričio 20-osios Agdamo rajonas Kalnų Karabache ir Armėnijos vis dar kontroliuojamos teritorijos Gazacho rajone grąžinamos Azerbaidžanui.
Be to, iki lapkričio 15-osios Armėnija turės perduoti Kelbadžaro rajono, o iki gruodžio 1-osios – Lačino rajono kontrolę. Armėnams liks tik vadinamasis Lačino koridorius – 5 km pločio juosta, jungianti Armėniją ir Kalnų Karabachą.
Azerbaidžanas taip pat išlaikys pozicijas, užimtas karo veiksmų metu. Jam liks ir Šuši miestas, esantis vos už 10 km nuo Kalnų Karabacho sostinės Stepanakerto.
