„Susidūrusi su vidaus problemomis, o šalies lyderio Kim Jong Ilo mirtis yra vienas iš tokių atvejų, Šiaurės Korėja nevengia provokacinio elgesio, nukreipto į užsienio šalis ir pirmiausia į Pietų Korėją, – 15min.lt sakė tarptautinių santykių specialistas. – Tokiu žingsniu stengiamasi įtvirtinti naujosios valdžios autoritetą, suvienyti asmenybės kulto persmelktą liaudį bendro priešo akivaizdoje.“
Provokacinė reakcija – autoritarinių, pototalitarinių režimų dažnai naudojamas metodas. „Todėl šios valstybės kaimynėms ir tarptautinei bendruomenei tikrai reikėtų susirūpinti ir ruoštis galimoms Šiaurės Korėjos provokacijoms“, – teigė K.Andrijauskas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad analitikai jau kurį laiką kalba apie itin sudėtingą Šiaurės Korėjos ekonominę situaciją, pabrėždami, kad šią žiemą šalį gali kankinti badas. „Ši žiema Šiaurės Korėjai gali baigtis labai liūdnai. Manoma, kad ji ir vėl nebus pajėgi išmaitinti savo gyventojų, – kalbėjo TSPMI ekspertas. – Todėl neseniai buvo pastebėtas šalies santykių atšilimas ir su kaimyninėmis valstybėmis – Kinija ir ypač Rusija. Taigi, nors prognozuoti, kaip šioje šalyje klostysis įvykiai, sudėtinga, akivaizdu, kad trumpuoju laikotarpiu priežasčių ir prielaidų nestabilumui labai daug.“
Branduolinio ginklo nesigriebs
Šiaurės Korėja – branduolinė valstybė. Tačiau tikimybė, kad naujoji šalies valdžia panaudos šį ginklą itin maža. „Toks žingsnis reikštų šalies žlugimą, nes kaimyninės valstybės labai greitai sureaguotų ir Šiaurės Korėja liktų be sąjungininkų“, – sakė K.Andrijauskas.
Susidūrusi su vidaus problemomis, o šalies lyderio Kim Jong Ilo mirtis yra vienas iš tokių atvejų, Šiaurės Korėja nevengia provokacinio elgesio, nukreipto į užsienio šalis ir pirmiausia į Pietų Korėją.
Panaudoti viso turimo branduolinio ginklo potencialo šalis šiuo metu negalėtų net ir norėdama, nes tam, atrodytų, dar nėra pasiekusi reikalingo technologinio lygio. Nėra jokių patikimų duomenų, kad Šiaurės Korėja jau yra sukūrusi technologiją, leidžiančią sumažinti branduolines galvutes iki tokio lygio, kad jas būtų galima sutalpinti į tobulinamas balistines raketas. Kitaip tariant, bent kol kas nuogąstauti vertėtų nebent dėl vadinamosios „nešvarios bombos“ atmainų panaudojimo galimybių, tačiau ir šis scenarijus būtų pernelyg apokaliptinis – kalbėjo tarptautinių santykių ekspertas.
Visgi K.Andrijauskas įsitikinęs, kad galima tikėtis branduolinių bandymų, kaip tai įvyko 2006 ir 2009 metais. „Galime tikėtis branduolinių bandymų, kuriais šalis bandys atkreipti pasaulio dėmesį į save. Taip jau yra įvykę praeityje ir šiuo žingsniu Pchenjanui pavyko pasiekti trumpalaikių tikslų, – sakė TSPMI specialistas. – Natūralu, kad Šiaurės Korėja ir šiuo atveju gali vadovautis jau patikrinta praktika.“
Sunkumai potencialiam lyderiui
Tarptautinėje arenoje jau nuo 2008-ųjų, po to, kai Kim Jong Ilas patyrė širdies smūgį, kalbėta, kad valdžios perėmimui iš tėvo ruošiamas jo jauniausiasis sūnus Kim Jong Unas. Tačiau, pasak K.Andrijausko, iki šiol negalime būti tikri, ar jis tikrai taps naujuoju Šiaurės Korėjos lyderiu.
„Šios šalies režimas pototalitarinių diktatūrų fone yra kiek specifinis, – kalbėjo tarptautinių santykių ekspertas. – Šiaurės Korėjai būdingas dinastinis valdžios perdavimas, t.y. tėvas perduoda valdžią sūnui, pastarasis – savo sūnui. Tai nėra komunistinėms diktatūroms būdingas valdžios perdavimo būdas. Tačiau Pchenjanui pavyko tai padaryti pirmąjį kartą, dabar bandoma tai padaryti antrąjį. Pažiūrėsime, kas iš to išeis.“
Nepaisant to, kad valdžios perėmimui Kim Jong Unas buvo ruošiamas jau kurį laiką, ne viena aplinkybė šiuo metu kalba ne jo naudai. „Pirmiausia, jis nėra pirmagimis ir yra gana jaunas. Manoma, kad Kim Jong Unui – 27–28 metai, – kalbėjo K.Andrijauskas. – Apie jį nėra daug žinoma. Manoma, kad jis buvo pasirinktas todėl, kad kitus savo sūnus Kim Jong Ilas vertino kaip pernelyg silpnas asmenybes. Greičiausiai buvo nuspręsta, kad jaunėlis yra tinkamiausia kandidatūra į griežto ir patikimo lyderio, kuris vis dar tikėtų utopinėmis Šiaurės Korėjos ideologinėmis nuostatomis ir jas saugotų, postą.“
Be to, per pastaruosius kelerius metus Šiaurės Korėjos režimui nepavyko užbaigti naujojo lyderio įvaizdžio kūrimo ir tai gali tapti rimta kliūtimi Kim Jong Unui tapti naujuoju šalies vadovu. „Nėra tiek svarbu, ką apie jį mano užsienio šalių atstovai. Pirmiausia Kim Jong Unui reikia įtvirtinti savo valdžią šalies viduje. Tai pirmasis jo iššūkis ir labai tikėtina, kad jis turės problemų, nes net ir Šiaurės Korėjoje yra alternatyvių galios centrų, kurių užuomazgos ypač jaučiamos kariuomenėje – svarbiausioje režimo atramos jėgoje“, – kalbėjo ekspertas.
Tai savo ruožtu vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu gali lemti Šiaurės Korėjos režimo atšilimą. „Kadangi Kim Jong Unui nespėta sukurti lyderio aureolės, būdingos jo seneliui ir tėvui, labai tikėtina, kad režimo viduje, ypač tarp kariuomenės vadovų, yra žmonių, kurie nenorės taikstytis su jo valdymu. Todėl vidutiniu laikotarpiu galima tikėtis režimo atšilimo“, – sakė K.Andrijauskas.
