Prieš karą pasisakė nemažai Rusijos menininkų ir įtakingų žiniasklaidos veikėjų, buvo net milijardierių oligarchų, netiesiogiai reiškusių kritiką.
Tačiau nuo invazijos į Ukrainą pradžios praėjus beveik mėnesiui, nesimato jokio akivaizdaus V.Putino artimos aplinkos ar įtakingų rusų politikų nepritarimo.
Nėra jokių valdančiosios klasės skilimo ženklų, sakė politikos analizės firmos „R.Politik“ įkūrėja Tatjana Stanovaja.
„Yra visiškas konsensusas, nors galėtų būti nuomonių skirtumų dėl taktikos“, – sakė ji.
Jos teigimu, reikia skirti abejones dėl invazijos ir pasirengimą veikti. „Žmonės ištikti šoko, daug kas mano, kad tai klaida. Bet niekas negali veikti. Visi sutelkę dėmesį į savo pačių išgyvenimą“, – sakė T.Stanovaja.
Vakarų diplomatiniai šaltiniai kalba, jog nepaisant labai skaudaus sankcijų poveikio Rusijos ekonomikai kol kas nėra ženklų, kad tai virs politiniais pasikeitimais.
Rusijoje pagrindinė kritika dėl invazijos ateina iš radikalios dešinės „periferinių“ jėgų, manančių, kad veikiama nepakankamai agresyviai, nurodė T.Stanovaja.
„Puoselėjo sistemą“
Informacijos lauke dominuoja Rusijos valstybinė televizija, karą Ukrainoje, kurį Kremlius vadina „specialia karine operacija“, vaizduojanti didvyriška misija prieš Vakarų agresiją.
Liberali opozicija dingo, parlamentinės partijos beveik visada sutinka su Kremliaus pozicija visais klausimais, o rimčiausias V.Putino priešininkas Aleksejus Navalnas uždarytas kalėjime.
„Iš tikrųjų nestebina, kad dar nematėme dramatiškų, viešų valdančiojo elito įtrūkių“, – sakė Benas Noble'as, Londono universitetinio koledžo (University College London) Rusijos politikos profesorius adjunktas, neseniai išleistos knygos „Navalny: Putin's Nemesis, Russia's Future?“ bendraautorius.
„Vladimiras Putinas puoselėja sistemą, kai jį supa itin ištikimi žmonės, turintys tokią pačią pasaulėžiūrą apie Rusiją sunaikinti norinčius Vakarus, arba pernelyg bijantys reikšti kitokią savo nuomonę“, – sakė jis.
Vasario 21-ąją, trys dienos prieš pradėdamas invaziją, V.Putinas iškvietė politinę vadovybę į Kremlių, į saugumo tarybos pasitarimą dėl promaskvietiškų separatistinių regionų Ukrainos rytuose nepriklausomybės pripažinimo.
Visi 12 vyrų ir moteris, teatrališkai pademonstruodami vienybę, paeiliui pritarė tam, kad separatistų kontroliuojami Donecko ir Luhansko regionai būtų pripažinti nepriklausomomis valstybėmis. Šis žingsnis dabar laikomas karo įžanga.
„Penktoji kolona“
Tarp to posėdžio dalyvių buvo trys vyrai, kuriuos Vakarų saugumo šaltiniai laiko artimiausiais žmonėmis V. Putinui – gynybos ministras Sergejus Šoigu, Rusijos saugumo tarybos vadovas Nikolajus Patruševas ir Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktorius Aleksandras Bortnikovas.
Nebuvo nė menkiausios kokių nors pasitarimo dalyvių ar žemesnio rango pareigūnų užuominos apie kitokią nuomonę.
V.Putinas kovo 16 dieną paskelbė šiurpinantį įspėjimą nebandyti prieštarauti Kremliaus linijai ir sakė, kad Vakarai, norėdami susilpninti Rusiją, kliaujasi „penktąja kolona, valstybės išdavikais“.
Praktiškai vienintelis esamas ar buvęs „saviškis“, perėjęs į kitą stovyklą, yra buvęs Kremliaus padėjėjas, buvęs vicepremjeras, Tarptautinės šachmatų federacijos (FIDE) vadovas Arkadijus Dvorkovičius.
Jis interviu vienam amerikiečių žurnalui sukritikavo Rusijos karinį puolimą Ukrainoje ir atsistatydino iš Skolkovo fondo pirmininko pareigų.
2010 metais įsteigtas Skolkovo fondas turi diversifikuoti Rusijos ekonomiką, dabar didele dalimi grindžiamą nafta ir dujomis, skatinti startuolius ir netoli Maskvos sukurti rusiškąją Silicio slėnio versiją.
Kiti buvę liberalios pakraipos Kremliaus veikėjai, tokie kaip buvęs finansų ministras Aleksejus Kudrinas, dabar vadovaujantis Rusijos audito rūmams, tiesiog tyli.
„Nedalyvavo priimant sprendimus“
Kilo spėlionių dėl ekonomistės Elviros Nabiulinos, nuo 2013 metų vadovaujančios Rusijos centriniam bankui, ateities.
Ji buvo nufotografuota prislėgtos nuotaikos per vieną posėdį Kremliuje ir paskelbė paslaptingą vaizdo įrašą – jame ji pripažįsta, kad Rusijos ekonomika atsidūrė „ekstremalioje“ situacijoje, ir sako: „Visiems mums būtų labai patikę, jei taip nebūtų įvykę.“
Tačiau V.Putinas šią savaitę paprašė parlamento nominuoti ją kitai kadencijai, tikriausiai tildydamas gandus, kad ji galėtų atsistatydinti protestuodama prieš karą.
Negarsų susirūpinimą reiškė oligarchai, galintys daug prarasti dėl Rusijos invazijos. Tarp jų yra magnatai Olegas Deripaska ir Michailas Fridmanas, paskelbę atsargių komentarų už taiką.
Kovo 3 dieną didžiausios Rusijoje privačios energijos kompanijos – naftos milžinės „Lukoil“ – valdyba taip pat paragino užbaigti konfliktą.
B.Noble'as sakė, jog daugelį elito narių šokiravo invazija, nes didžioji dauguma „nedalyvavo priimant sprendimus“ ir manė, kad V. Putinas planavo balansuoti prie karo slenksčio, o ne iš tikrųjų surengti invaziją.
„Tačiau viena yra raginti siekti taikos, o visai kas kita – tiesiai kritikuoti Putiną“, – pridūrė jis.
