Pagal tą susitarimą „WikiLeaks“ įkūrėjas įsipareigojo „nesiųsti žinučių, kurios galėtų būti palaikytos kišimusi į santykius su kitomis šalimis“, rašoma pareiškime ir priduriama, kad gali būti imtasi ir kitų, konkrečiai neįvardijamų priemonių, jei J.Assange'as toliau taip elgsis.
Sprendimas suvaržyti J.Assange'o komunikaciją buvo priimtas po to, kai jis pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ kritiškai atsiliepė apie Didžiosios Britanijos poziciją, kad Rusija atsakinga už kovo 4 dieną įvykdytą išpuolį, per kurį Anglijoje pietiniame Slosberio mieste buvęs Rusijos karinės žvalgybos pulkininkas ir jo duktė buvo apnuodyti kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga.
„WikiLeaks“ įkūrėjas taip pat sukritikavo Britanijos ir dar daugiau nei dviejų dešimčių valstybių sprendimą reaguojant į šį išpuolį išsiųsti rusų diplomatus, kurių veikla nesuderinama su diplomato statusu. Tokia formuluotė reiškia, kad jie laikomi Rusijos žvalgybos pareigūnais, dirbančiais su diplomatine priedanga.
Po šių J.Assange'o komentarų britų Europos reikalų ministras Alanas Duncanas pavadino „WikiLeaks“ įkūrėją „apgailėtinu mažu kirminu“, kuriam derėtų palikti ambasadą ir pasiduoti britų pareigūnams.
Antradienį J.Assange'as virtinėje tviterio žinučių pasmerkė nušalinto Katalonijos vadovo Carles'o Puigdemont'o areštą. Jis buvo sulaikytas sekmadienį Vokietijoje pagal Ispanijos išduotą Europos arešto orderį dėl jo vaidmens Katalonijai pernai bandant vienašališkai paskelbti nepriklausomybę.
J.Assange'o „elgesys, jo žinutės socialiniuose tinkluose, kelia pavojų mūsų geriems santykiams“ su Didžiąja Britanija ir Europos Sąjunga, rašoma Ekvadoro vyriausybės pareiškime.
Veikla internete
46 metų J.Assange'as didžiąją dalį laiko praleisdavo savo kambarėlyje ambasados pastate, rašinėdamas „Twitter“ žinutes ir kartais dirbdamas Rusijos valstybinei televizijai RT („Russia Today“), laikomoje Kremliaus pasauliniu ruporu. Kai kada jis taip pat dalyvaudavo spaudos konferencijose vaizdo ryšiu.
2016 metais Ekvadoras buvo trumpam išjungęs jam interneto ryšį už dokumentų paskelbimą, kaip manoma, padariusį poveikį Donaldo Trumpo laimėtiems JAV prezidento rinkimams.
Pernai gegužę Ekvadoro prezidentas Leninas Moreno paprašė J.Assange'o nekomentuoti separatistinės krizės Ispanijos rytiniame Katalonijos regione, kai aktyvistas per tviterį parašė, jog Madridas kaltas dėl „represijų“.
Simono Bolivaro Andų universiteto analitikas Michelis Levi sakė manąs, kad sprendimas nutraukti J.Assange'o ryšį nuo pasaulio „yra ne jam suteikto prieglobsčio politikos pokytis, o veikiau (mėginimas) priversti jį laikytis (gyvenimo ambasadoje) sąlygų“.
Ekstradicijos baimė
2012-ųjų birželį J.Assange'as į Ekvadoro ambasadą atėjo siekdamas išvengti Europos arešto orderio ir išdavimo Švedijai dėl 2010 metais šioje Skandinavijos šalyje pradėto tyrimo dėl įtariamo išžaginimo ir lytinės prievartos.
Aktyvistas tvirtina, kad jam kelti kaltinimai yra politiškai motyvuoti ir kad jis galiausiai gali būti išduotas Jungtinėms Valstijoms, kur jam grėstų įkalinimas už 2010 metais „WikiLeaks“ atliktą slaptų Amerikos karinių dokumentų ir diplomatinių pranešimų paviešinimą.
Švedija pernai nutraukė tyrimą, bet britų policija tebesiekia areštuoti J.Assange'ą, nes jis nepasirodė teisme ir pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas per savo nesėkmingą priešinimąsi ekstradicijai.
Ekvadoras gruodį suteikė J.Assange'ui savo pilietybę ir nesėkmingai mėgino užregistruoti jį diplomatu, turinčiu teisinę neliečiamybę. Tikėtasi, kad šios pastangos leis „WikiLeaks“ įkūrėjui palikti ambasadą be jo arešto pavojaus.
Ekvadoro užsienio reikalų ministrė Maria Fernanda Espinosa trečiadienį sakė, kad ateinančią savaitę su J.Assange'o teisininkais Londone susitiks delegacija, turinti „išnagrinėti, kokių esama alternatyvų“ sudaryti sąlygas aktyvistui palikti ambasadą.
„Toliau palaikysime dialogą su Jungtine Karalyste, siekdami galutinai ir tvariai išspręsti šią padėtį“, – pridūrė ji.
