Amerikiečiai, žinoma, džiaugiasi teismo Niujorke verdiktu. Galbūt kiek keista, bet meksikiečiai gimtojoje El Chapo Sinaloa valstijoje nepatenkinti, kad J.Guzmanas kalės JAV, o ne gimtinėje, nors iš Meksikos įkalinimo įstaigų jis anksčiau dukart pabėgo.
Be to, ketvirtį amžių kokaino, heroino, metamfetamino ir marihuanos gabenimą į JAV ir kitas pasaulio valstybes organizavęs El Chapo Sinaloa žmonių yra laikomas savotišku Robinu Hudu, kuris daug padėjo paprastiems meksikiečiams.
Kaip bebūtų, dar 2017 metais JAV išduotas J.Guzmanas – tikrai stambus laimikis. El Chapo, išgarsintas ir populiariame „Netflix“ seriale, pasauliui simbolizuoja visą Meksikos narkotikų prekybos siaubą.
Teisėjas Brianas Coganas skelbdamas nuosprendį neleido suabejoti, kad jis negalėjo būti švelnesnis. „Visa apimantis blogis“, – tokių žodžių prireikė B.Coganui.
Tiesa, nors J.Guzmano karjera jau tikrai baigta, nuožmieji karteliai niekur nedingo.
Jie ir toliau pliekiasi dėl teritorijos, o kontrabandininkus už milijardus dolerių sutramdyti bandanti vyriausybė kasdien skaičiuoja, kiek žuvo niekuo dėtų civilių.
Žiaurus ir gudrus savimyla
El Chapo Sinaloa karteliui per ketvirtį amžiaus padėjo užsidirbti daugiau nei 14 mlrd. dolerių. J.Guzmanas buvo negailestingas ir asmeniškai užsakinėjo žmogžudystes, taip pat liepdavo kankinti pasmerktuosius.
Jis buvo ir gudrus. Nusikaltėlis net dukart – 2001 ir 2015 metais – pabėgo iš didžiausio saugumo kalėjimų Meksikoje.
Bet J.Guzmanas buvo ir tuščiagarbis. 2016-aisiais jis buvo sučiuptas po to, kai sutiko akis į akį pabendrauti su aktoriumi Seanu Pennu – tiek JAV, tiek Meksikos pareigūnai leido suprasti, kad ši garsenybė padėjo medžiotojams susekti bėglį.
Apie nuo tamsios šlovės spindulių visam laikui patrauktą J.Guzmaną pasaulis ką nors nauja gali išgirsti tik tada, kai jis mirs kalėjime.
Jau teisiamas El Chapo vis skundėsi esą korumpuotais JAV teismais. Bet ir dabar jam bei jo šeimai vis dar svarbi reputacija – J.Guzmano dukra šią savaitę paskelbė apie naują El Chapo drabužių liniją ir taip tikisi nemažai užsidirbti.
Manoma, kad J.Guzmanas visą likusį gyvenimą praleis už grotų. Saugumo analitikas Alejandro Hope parašė: „Nuo šiol jis matysis tik su kalėjimo prižiūrėtojais, savo advokatais, kartais – su šeima, ir medikais, kurie turės juo rūpintis, kai jo sveikata ims neišvengiamai blogėti.“
Kitaip tariant, apie nuo tamsios šlovės spindulių visam laikui patrauktą J.Guzmaną pasaulis ką nors nauja gali išgirsti tik tada, kai jis mirs – kalėjime.
Karteliai plečia veiklą
Vis dėlto karteliai niekur nedingsta. Atvirkščiai, jų kovos net aršesnės. Politinio smurto Meksikoje ekspertė Gladys McCormick pastebi: „Nors jau nebėra garsių bosų, kurie pritrauktų žiniasklaidos ir valdžios dėmesį, karteliai perėjo prie horizontalaus lyderystės modelio, įprasto tarptautinėse korporacijose.“
Anot specialistės, karteliai dabar užsiima ne vien prekyba narkotikais – jie organizuoja nelegalų žmonių gabenimą, bando lįsti į įvairių metalų kasyklas.
Kitaip tariant, kadangi vyksta diversifikavimo procesas, daug sunkiau užsmaugti grupuotes neutralizuojant vieną ar kelis jų lyderius. Nusikaltėliai taip reaguoja į Meksikos vyriausybės veiksmus.
„Nuo 2006 metų, kai tuometis prezidentas Felipe Calderonas paskelbė karą narkotikams, Meksikos ir JAV saugumo pajėgos agresyviai stengiasi sučiupti kartelių lyderius – tikimasi, kad tai padarius susilpnės visos grupuotės.
Karteliai dabar užsiima ne vien prekyba narkotikais – jie organizuoja nelegalų žmonių gabenimą, bando lįsti į įvairių metalų kasyklas.
Bet daugelis ekspertų pripažįsta, kad tokia strategija žlugo ir tik pagilino problemą“, – „The Washington Post“ teigė G.McCormick.
Jei anksčiau Meksikoje veikė septyni pagrindiniai karteliai, dabar yra net apie 20 mažesnių grupuočių.
Be to, per tuos dvejus metus, kai J.Guzmanas Amerikoje laukė nuosprendžio, Meksikoje užfiksuota rekordiškai daug žmogžudysčių. Negana to, Gvanachuato valstijoje gaujos pernai kovojo net ne dėl narkotikų, o dėl benzino.
Penki iš šešių pasaulio miestų, kuriuose fiksuojama daugiausia nusikaltimų, dabar yra Meksikoje. Kadaise iš dalies saugia laikytoje sostinėje Meksike irgi padaugėjo pranešimų apie pagrobimus ir nužudymus, o tai rodo, kad problema ne traukiasi, o plečiasi.
Prezidento nenoras veikti
Meksikiečiai akivaizdžiai supranta, kad padėtis labai sunki. Anksčiau liepą viena apklausa parodė, kad net 55 proc. šalies gyventojų mano, jog saugumo stoka yra didžiausia šalies problema, o dalis meksikiečių atvirai pripažįsta, kad dėl smurto galvoja bandyti vykti į JAV.
O vyriausybė? Kol kas nepanašu, kad valdžia suprastų naująją tikrovę. Neseniai prezidentu išrinktas populistas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras netgi pareiškė, kad „nevyksta joks karas“ prieš kartelius, ir pažadėjo su gaujomis kovoti „ne kulkomis, o apsikabinimais“.
Prezidentas kol kas mieliau rūpinasi ne tvarka ir teisingumu, o būdais šalies teisėsaugai ir kariuomenei JAV skiriamas lėšas permesti į socialines programas.
Tiesa, jis nurodė įkurti Meksikos nacionalinę gvardiją – kad ši patruliuotų pasienyje. Tačiau Gvardijai neseniai įsakyta budėti sostinėje Meksike, o tai daug kam nepatinka – jie nenori bent šio didmiesčio gatvėse matyti kariškių su automatais.
Nevaldomas smurtas kaimyninėje Meksikoje ne itin rūpi ir JAV prezidentui Donaldui Trumpui.
Jis apie didelį žmogžudysčių Meksikoje skaičių kalba tiesiog norėdamas pateisinti savo administracijos migracijos politiką ir, žinoma, garsiąją sieną.
Meksikos prezidento, kurį įprasta vadinti AMLO, reitingai kol kas aukšti ir siekia net 70 proc. Bet dabar, jau galutinai nuteisus „El Chapo“, kyla grėsmė, kad ALMO taps šalies valdžios nesugebėjimo susitvarkyti su nusikaltėliais simboliu.
-
Liudijimai „El Chapo“ byloje: žiaurūs nužudymai, kokainas pipirų skardinėse ir deimantais puošti pistoletai
-
Šįkart nebepabėgs? El Chapo kalės Uolinių kalnų Alkatrase
-
JAV siekia iš narkotikų barono „El Chapo“ konfiskuoti 12,7 mlrd. JAV dolerių
-
Meksikiečių narkotikų baronas „El Chapo“ išgirdo JAV teismo verdiktą
