Tada amerikiečiai per netikėtą karo aviacijos antskrydį, gavusį „Eldorado kanjono“ (angl. – El Dorado Canyon) operacijos pavadinimą, bombardavo didžiausius Libijos miestus – Tripolį ir Bengazį. Jungtinės Amerikos Valstijos operaciją pateisino kaltinimais Libijai, kad ši remia tarptautinį terorizmą.
JAV ir Libijos santykiai praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje labai atšalo. Vašingtonas Tripolį ne kartą apkaltino teroristų rėmimu ir teroristinių aktų Vakarų valstybėse rengimu. Iš JAV net buvo išsiųsti Libijos diplomatai.
1981 metais amerikiečiai, demonstruodami savo galią, prie Libijos krantų Viduržemio jūroje surengė visą seriją karinio jūrų laivyno ir aviacijos pratybų. Amerikiečiai nevengdavo įplaukti į tarptautinius Sirto (Sidros) įlankos vandenis, kuriuos Libija vienpusiškai paskelbė savo teritorijos dalimi.
Per vienas tokias pratybas įvyko tikros kautynės tarp JAV naikintuvų F-14 ir dviejų Libijos naikintuvų-bombonešių „Su-22“. Abu Libijos lėktuvai buvo numušti.
1985 metų gruodį prie Izraelio aviakompanijų biurų Vienoje ir Romoje buvo surengti teroristiniai išpuoliai. JAV ir vėl jų įvykdymu apkaltino Libiją.
Kitų metų pradžioje JAV ir Libijos priešprieša pasiekė apogėjų. 1986 metų kovą JAV karo laivai demonstratyviai įplaukė į Sirto įlanką ir pažeidė Muamaro Kadhafi nustatytą „mirties liniją“, einančią per 30 laipsnių ir 32 minučių šiaurės platumos koordinatę, tačiau liko tarptautiniuose vandenyse.
Libijos priešlėktuvinės gynybos sistemos apšaudė amerikiečių lėktuvus, tačiau jokios žalos jiems nepadarė. Atsakydami į ugnį amerikiečiai raketomis smogė į Libijos zenitinių raketų bazes ir radarus, paskandino kelis karinius katerius ir korvetę, mėginusius prisiartinti prie amerikiečių laivyno.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Muamaras Kadhafi 1986 metų kovo 28 dieną iš balkono sako JAV smerkiančią kalbą. |
Po šių incidentų įsivyravo trumpa tyla, o po to Europoje vėl įvyko keli teroristiniai išpuoliai. 1986 metų balandžio 2 dieną amerikiečių aviakompanijos „Trans World Airlines“ lėktuve, skridusiame iš Romos į Atėnus, nugriaudėjo sprogimas, per kurį žuvo keturi JAV piliečiai. Dar po trijų dienų buvo susprogdinta bomba Vakarų Berlyno diskotekoje „La Belle“, kurioje mėgdavo lankytis JAV kariai. Per sprogimą žuvo du amerikiečiai seržantai ir barmenė turkė. Dar 230 žmonių buvo sužeista. Tarp jų – per pusšimtis amerikiečių karių.
JAV pareiškė, kad abu išpuolius surengė Libijos žvalgyba, keršijusi už įvykius prie Libijos krantų kovo mėnesį. Iš karto po to JAV prezidentas Ronaldas Reaganas davė įsakymą karinėms pajėgoms parengti aviacijos smūgio Libijai planą.
Buvo nuspręsta atakuoti penkis objektus Tripolio ir Bengazio apylinkėse, kurie, pasak amerikiečių, buvo naudojami rengiant teroristus ir pergabenant jiems skirtus karinius krovinius.
 |
| Kadras iš „YouTube“/Bombonešis F-111 rengiasi kilti iš karinės bazės Didžiojoje Britanijoje. |
Planuodami „Eldorado kanjono“ operaciją amerikiečiai susidūrė su rimta problema: Italija ir Vokietija atsisakė leisti naudotis savo karinėmis oro bazėmis, o Prancūzija ir Ispanija – oro erdve. Tada buvo nuspręsta panaudoti Didžiojoje Britanijoje bazuojamus taktinius bombonešius F-111. Šioms karo mašinoms iki Libijos pakrantės teko skristi aplink visą Europos žemyną ir į Viduržemio jūros regioną prasiskverbti pro Gibraltaro sąsiaurį. Po misijos bombonešiai į Britaniją grįžo tuo pačiu keliu. Tai tapo ilgiausio atstumo reali karo misija aviacijos istorijoje. Pakeliui bombonešiai po kelis kartus pasipildė kuro atsargas iš skraidančių kuro transporterių.
Smūgis per objektus Libijoje įvykdytas naktį iš 1986 metų balandžio 14-osios į 15-ąją. Prieš vidurnaktį nuo lėktuvnešių Viduržemio jūroje pakilę šturmo lėktuvai A-7 atakavo Libijos radarus. Po vidurnakčio iš Didžiosios Britanijos atskridę lėktuvai numetė bombas ant taikinių Tripolyje, o šturmo lėktuvai A-6 ir naikintuvai F/A-18 iš lėktuvnešių tuo pačiu metu atakavo taikinius Bengazyje. Visi amerikiečių veiksmai buvo puikiai sukoordinuoti ir antskrydis truko vos 11 minučių.
Kaip vyko antskrydis ir Tripolio bei Bengazio bombardavimas:
Libijos priešlėktuvinė gynyba pasirodė esanti visiškai neefektyvi. Zenitinė artilerija atsišaudyti ėmė su pavėlavimu, o Libijos naikintuvai į orą taip ir nespėjo pakilti. Libijos priešlėktuvinę gynybą sutrikdė ir tai, kad bombonešiai F-111 Tripolį atakavo ne iš jūros, o iš dykumos pusės, prieš tai anksčiau kirtę kranto liniją ir padarę lanką.
Amerikiečiai per operaciją neteko vieno bombonešio F-111, kaip manoma, numušto antskrydžio metu. Abu jo pilotai žuvo. Libijos nuostoliai gerokai didesni: žuvo 45 kariškiai ir pareigūnai bei nuo 15 iki 40 civilių gyentojų, nes kai kurios bombos pataikė ir į gyvenamuosius rajonus. Sprogimai apgadino ir kelių užsienio šalių diplomatinių tarnybų pastatus Tripolyje.
JAV prezidentas R.Reaganas informuoja amerikiečius apie įvykdytą antskrydį:
Tarp žuvusiųjų, kaip skelbė Libijos žiniasklaida ir propaganda, – ir M.Kadhafi įdukra Hanna. Pats M.Kadhafi per antskrydį nenukentėjo, nes laiku suspėjo pasitraukti iš rezidencijos, kuri taip pat buvo atakuota.
Po antskrydžio Libija pamėgino bent simboliškai suduoti atsakomąjį smūgį ir paleido kelias raketas į amerikiečių karinę bazę Italijos Lampedūzos saloje, tačiau visos raketos nukrito į jūrą nepasiekusios taikinio.
Televizijos kanalo ABC reportažas apie antskrydį:
Po šio karinio incidento M.Kadhafi parama tarptautiniam terorizmui, kaip skelbia amerikiečiai, gerokai sumenko. Vis dėlto, 1988 metais pasaulį sukrėtė dar vienas teroristinis išpuolis – gruodį virš Lokerbio kaimo Škotijoje buvo susprogdintas „Pan Am“ kompanijos lėktuvas „Boeing 747“ su 243 keleiviais ir 16 įgulos narių. Libija vėliau prisipažino suorganizavusi šį teroristinį aktą, o du jos agentai už tai buvo nuteisti ir įkalinti.
M.Kadhafi interviu (1986 m. spalis):
