Jei penkerius metus truksiančios ir 500 milijonų dolerių atsieisiančios pastangos reformuoti JAV Pilietybės ir Imigracijos Tarnybos bylas bus sėkmingos, paslaugų efektyvumas ir spartumas turėtų pagerėti nuo 20 iki 50 procentų. Problemos daugelį metų siutina naujuosius amerikiečius bei imigrantus. Reformos esmę sudarys duomenų perkėlimas į elektroninę erdvę.
Naujoji sistema tokioms vyriausybės tarnyboms, kaip Sienų apsauga, FTB ir Darbo Departamentas, leis greičiau gauti tikslesnę informaciją. Skaitmeninės pirštų antspaudų kopijos bus susietos su unikaliais identifikacijos numeriais. Kiekvienas pretendentas į norimus dokumentus visą gyvenimą turės savo skaitmeninę tapatybę. Visa tai leis sutaupyti daug lėšų ir laiko, skiriamo popierinių dokumentų pildymui. Šiandien 70 milijonų aplankų yra patalpinti net 200 skirtingų vietų.
Ši ilgai laukta ir ilgai atidėliota iniciatyva laikoma esmine siekiant pagerinti imigracijos tarnybų, kurios laikomos vienomis neefektyviausiu šalyje, veiklą.
Ši ilgai laukta ir ilgai atidėliota iniciatyva laikoma esmine siekiant pagerinti imigracijos tarnybų, kurios laikomos vienomis neefektyviausiu šalyje, veiklą.
JAV Pilietybės ir Imigracijos Tarnyba tikisi pagalbos ir iš Kongreso, kuris galėtų inicijuoti darbininko-svečio programas arba leisti nelegaliems imigrantams tapti legaliais.
„Bylų vadybos sistema transformuos tarnybos veiklos principus, kuriais ji ir jos pirmtakai vadovavosi penkis dešimtmečius, o sistemos efektyvumas priklausys nuo šių transformacijų sėkmės“, – tikino Prakashas Khatri, saugumo konsultantas iš „KPK Global Solutions“.
Tarnybos vadovas Jonathanas Scharfenas pranešė, jog reformą pavesta vykdyti „International Business Machines“, žinomai kaip IBM.
Vyriausybės specialistai paskaičiavo, jog, palikus bylas popieriniame variante, tai kasmet ir toliau atsieitų po 100 milijonų dolerių. Čia galvoje turimi archyvavimo, talpinimo ir transportavimo kaštai.
Modernizacijos iniciatyva buvo sumanyta prieš devynerius metus, tačiau, iškilus finansavimo problemoms bei atsiradus naujiems šalies saugumo poreikiams, reformos buvo atidėtos. 2007-aisiais Tarnyba buvo apkaltinta „nuolatiniais planavimo ciklais be progreso ženklų“.
