Rusijoje toną davė paprastai stoiško Vladimiro Putino emocijų proveržis. Tuo tarpu Lenkiją labai sujaudino užuojautos gestai, rodomi šalies, kuri daug metų stengėsi ją parklupdyti.
Sekmadienio vakarą Rusijos televizija parodė garsų lenkų režisieriaus Andrzejaus Wajdos filmą „Katynė“ (Katyn), pasakojantį apie 1940 metais sovietų NKVD organizuotas Lenkijos karininkų žudynes.
Daug dešimtmečių Sovietų Sąjunga neigė savo atsakomybę dėl šių žudynių ir netgi šiandien daug rusų beveik nieko nežino apie šią vieną didžiausių lenkų tautos tragedijų.
Akivaizdu, kad apie glaudesnius politinius ryšius tarp Varšuvos ir Maskvos dar anksti kalbėti, tačiau Lenkijos užsienio reikalų ministras, seniai įtariai žiūrintis į Rusijos intencijas, aiškiai pareiškė, kad ši tragiška lėktuvo katastrofa yra proga imtis taisyti santykius.
„Nežinau, ar yra politinis persilaužimas, nes mes su Rusija turime daug neišspręstų prieštaringų problemų, tačiau emocinis persilaužimas įvyko“, – sakė Radoslawas Sikorskis pirmadienį radijui TOK FM.
„Atrodo, kad asmeninė ministro pirmininko Vladimiro Putino reakcija yra jo suvokimo apie tai, ką sovietinė Rusija padarė Lenkijai, rezultatas. Dėl šios priežasties jis pajuto mūsų skausmą, kai įvyko dar viena tragedija“, – sakė ministras.
Lenkijos prezidento lėktuvas sudužo šeštadienį tvyrant tirštam rūkui mėgindamas nutūpti Rusijos vakarinio Smolensko miesto oro uoste.
Nepriklausomo Jurijaus Levados centro kovo 10 dieną surengtos apklausos metu tik 19 proc. respondentų nurodė, kad lenkų karininkai buvo sušaudyti diktatoriaus Josifo Stalino įsakymu.Juo Lechas Kaczynskis, pirmoji ponia Maria, įstatymų leidėjai, ginkluotųjų pajėgų vadai, dvasininkai, istorikai skrido pagerbti 22 tūkst. lenkų karininkų ir intelektualų, kurie Antrojo pasaulinio karo pradžioje buvo paimti į nelaisvę ir sušaudyti sovietų NKVD Katynės miške ir kitose vietose.
Tarp 96-ių per katastrofą žuvusių žmonių buvo ir Katynės žudynių aukų artimųjų.
V.Putinas iš karto nuskubėjo į nelaimės vietą, kur reikšdamas užuojautą apkabino Lenkijos vyriausybės vadovą Donaldą Tuską.
Sekmadienį Rusijos premjeras atrodė nuoširdžiai sukrėstas, kai nešinas puokšte raudonų rožių lydėjo karstą su L.Kaczynskio palaikais iki lėktuvo, kuriuo Lenkijos vadovas buvo parskraidintas į gimtinę.
„Tai, žinoma, visų pirma yra Lenkijos ir lenkų tautos tragedija, tačiau taip pat ir mūsų tragedija. Gedime drauge su jumis“, – sakė V.Putinas interviu lenkų televizijai.
Jo žodžiai rado atgarsį eilinių lenkų širdyse.
„V.Putino gestai pribloškia. Jis nėra minkštas žmogus, bet susidariau gerą įspūdį“, – sakė 88 metų Slawomiras Pawelskis.
„Liūdna, kad susitaikymas vyksta tokiomis skausmingomis aplinkybėmis ir ne įprastu diplomatiniu ar politiniu lygiu, bet džiaukimės tuo, ką turime, nes tai atveria duris draugystei“, – sakė jis.
Rusijoje pirmadienį buvo paskelbtas valstybinis gedulas – tai neįprastas, o gal net precedento neturintis žingsnis pagerbiant kitos šalies piliečius.
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir buvęs Sovietų sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas apsilankė Lenkijos ambasadoje Maskvoje, kur pasirašė užuojautų knygoje.
Vadovaujant M.Gorbačiovui Sovietų Sąjunga 1990-aisiais pirmą kartą oficialiai pripažino, jog lenkų karininkų žudynes Katynėje, Charkove ir Tverėje vykdė NKVD. Penkis dešimtmečius kaltę dėl šių žudynių ji bandė primesti naciams.
Šios versijos laikėsi ne tik SSRS, bet ir komunistinės Lenkijos vadovai. Tačiau eiliniai lenkai visuomet žinojo tiesą ir jos slėpimas tik kurstė visuomenės priešiškumą Rusijos atžvilgiu.
Šiandien daug rusų labai mažai žino ar apskritai nežino apie prieš 70 metų įvykusią Katynės tragediją.
Nepriklausomo Jurijaus Levados centro kovo 10 dieną surengtos apklausos metu tik 19 proc. respondentų nurodė, kad lenkų karininkai buvo sušaudyti diktatoriaus Josifo Stalino įsakymu.
28 proc. apklaustųjų sakė, kad žudynės buvo vykdomos nacistinės Vokietijos nurodymu, o 53 proc. respondentų negalėjo atsakyti į klausimą. Šio tyrimo metu įvairiose šalies vietose buvo apklausti 1600 rusų. Apklausos statistinė paklaida – ne daugiau kaip 3,4 procento.
Padėtis turėtų pasikeisti sekmadienį vakare Rusijos televizijai parodžius A.Wajdos filmą „Katynė“. 2007 metų juosta, kuri nebuvo platinama Rusijoje, pirmą kartą šioje šalyje buvo parodyta praėjusią savaitę per kultūrai skirtą kanalą, kurio auditorija ribota.
Tarptautinių santykių centro Varšuvoje direktorius Eugeniuszas Smolaras sakė, kad šis filmas turėtų padėti rusams susitaikyti su jų pačių skausminga praeitimi, paženklinta J.Stalino diktatūros.
„Dėl geresnių mūsų tarpusavio santykių ateityje svarbu, kad rusų visuomenėje įvyktų diskusija apie jų praeitį, nebūtinai padedant ar dalyvaujant lenkams, – sakė analitikas. – Tai teigiamai paveiks lenkų ir rusų santykius, nes mes geriau suprasime vieni kitus.“
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Tuskas ir Vladimiras Putinas susitiko tragedijos vietoje. |
Kai prie Lenkijos vyriausybės vairo stojo D.Tuskas, kuris balandžio 17 dieną Katynėje susitiko su V.Putinu, santykiai tarp Maskvos ir Varšuvos ėmė gerėti. Netgi R.Sikorskis, kuris anksčiau paskelbė ne vieną itin griežtą pareiškimą Maskvos atžvilgiu, sušvelnino savo, kaip Lenkijos diplomatijos vadovo, retoriką.
Politikos analitikė Maša Lipman iš Maskvos Carnegie centro sakė, kad pastarosios geros valios apraiškos suteikia galimybę palikti už nugaros tamsius praeities šešėlius. Tačiau ji sakė abejojanti, kad šia galimybe bus pasinaudota.
Pasak jos, Lenkijai „lakmuso popierėlis“ bus tai, ar Kremlius bus pasirengęs atskleisti visus faktus apie nusikaltimus, kurie prieš lenkus buvo įvykdyti J.Stalino valdymo metais.
Rusija atsisakė paviešinti visus su Katynės žudynėmis susijusius archyvinius dokumentus, veikiausiai nenorėdama atskleisti pavardes asmenų, kurie vykdė egzekucijas. Ji taip pat atmetė prašymus reabilituoti nužudytus lenkų karininkus.
„Katynė visuomet buvo nepaprastai svarbi lenkams, – sakė M.Lipman. – jei nebus pažangos dėl Katynės, dvišaliai santykiai nepagerės“.
Pasak jos, dar vienas svarbus klausimas – ar Lenkijos prezidento rinkimų kampanijos metu nebus žaidžiama antirusiškomis nuotaikomis, o jei taip, ar Rusija sugebės išlikti santūri.
Abiejose šalyse vis dar giliai įsišaknijęs abipusis nepasitikėjimas.
„V.Putino elgesys, rusų elgesys, Rusijos valdžios elgesys labai stebina, tačiau istorija moko mus atsargiai žiūrėti į tai, ką daro mūsų rytiniai kaimynai“, – sakė 30-metė Varšuvos gyventoja Katarzyna Polak.
„Man vis dar įdomu, ar visa tai nuoširdu ir tikra. Bijau, kad visi Putino gestai apskaičiuoti. Sunku patikėti, kad jis elgiasi spontaniškai“, – sakė ji.
