2014-ųjų rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) balsavo vos per 30 proc. latvių rinkėjų. Tačiau Latvijos vidaus reikalų instituto analitikas Maris Andžanas prognozuoja, kad gegužės 25 dieną prie balsadėžių išrinkti aštuonis atstovus šioje institucijoje ateis kur kas daugiau žmonių.
„Situacija pasikeitė. Šiuose rinkimuose dalyvauja daug žinomų žmonių, todėl jie (rinkimai – red.) bus patys įdomiausi ir konkurencingiausi nuo 2004-ųjų“, – 15min sakė analitikas.
Rinkimų kovoje – politologai
2018-ųjų „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, latviai didžiausiu ES kylančiu iššūkiu laikė imigraciją. Vis dėlto, M.Andžanas tikina, kad kandidatus į EP besirenkančius latvius labiausiai jaudina finansų klausimas, nes Latvija, kaip ir Lietuva, gali pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama.
Pasak M.Andžano, ekonomikos klausimais paremtos ir 16-os rinkimuose dalyvaujančių partijų kampanijos.
Vis dėlto, analitikas pastebi, kad šiuose rinkimuose partijų sėkmę daugiausia nulems sąrašų viršūnėse besipuikuojančios garsios pavardės.
„Europos Parlamento rinkimuose Latvijoje visada buvo svarbiausia asmenybės. Todėl ir rezultatai gali šiek tiek skirtis nuo parlamento rinkimų (rezultatų). Žinoma, tiek liberalūs, tiek konservatyvesni žmonės balsuos už juos atstovaujančias jėgas, tačiau asmenybės bus labai svarbios“, – teigė jis.
2018-ųjų pabaigoje Latvijoje vyko parlamento rinkimai, kuriuose, tradiciškai, daugiausia balsų sulaukė prorusiška partija „Santarvė“, populistinė „Kam priklauso valstybė?“ (KPV LV) ir vos 2014 metais įkurta centristinė „Naujoji konservatorių partija“. Po rinkimų šalis buvo atsidūrusi politinėje krizėje – valdančiąja koaliciją formuota daugiau nei šimtą dienų.
Analitikas pastebi, kad šiuose rinkimuose dalyvauja du garsūs latvių politologai: Rusijos ir Rytų Europos reikalų ekspertas Andris Kudoras, kandidatuojantis su „Naująja konservatorių partija“, bei Latvijos universiteto dėstytojas Ivaras Ijabas, atstovaujantis liberaliai partijai „Už plėtrą/Už!“. Abu politologai šiuose sąrašuose pažymėti pirmuoju numeriu.
M.Andžanas: „Politologai yra matomi televizijoje ir kitose žiniasklaidos priemonėse, o turėdami matomumą dažnai turi ir (rinkėjų) pasitikėjimą."
Ar tai reiškia, kad politologai Latvijoje turi rinkėjų pasitikėjimą? M.Andžanas sako, kad nebūtinai. „Politologai yra matomi televizijoje ir kitose žiniasklaidos priemonėse, o turėdami matomumą dažnai turi ir (rinkėjų) pasitikėjimą", – 15min sakė analitikas.
Nušalinto mero kandidatūra
Šie politologai – nebūtinai žymiausi sąrašo vardai. Kovą apie kandidatūrą į EP paskelbė šiuo metu nuo pareigų nušalintas Rygos meras Nilas Ušakovas. Sostinės vadovas įsivėlė į korupcijos skandalą, dėl kurio vis dar vyksta tyrimas.
N.Ušakovą pirmu numeriu EP rinkimuose iškėlė jo vadovaujama partija „Santarvė“, anksčiau palaikiusi glaudžius ryšius su Rusijos prezidento Vladimiro Putino partija „Vieningoji Rusija“. Apskritai „Santarvė“ yra populiari tarp Latvijos rusų, sudarančių apie ketvirtadalį iš 1,9 mln. šalies gyventojų. Ji laimėdavo daugiausiai balsų per trejus pastaruosius rinkimus.
Pasak M.Andžano, korupcijos skandalas didelės žalos N.Ušakovo reputacijai nepadarė.
M.Andžanas: „Žurnalistai palygino latviškai ir rusiškai rašančius portalus, (skandalas) pastaruosiuose buvo nušviečiamas gana šališkai. Todėl nemanau, kad tarp rusakalbių (Ušakovo) reputacija nukentėjo.“
„Jį gana aktyviai palaiko rusakalbiai. Žurnalistai palygino latviškai ir rusiškai rašančius portalus, (skandalas) pastaruosiuose buvo nušviečiamas gana šališkai. Todėl nemanau, kad tarp rusakalbių (Ušakovo) reputacija nukentėjo. Apklausos rodo, kad „Santarvė“ gaus daugiausia balsų, todėl jis greičiausiai pateks į EP“, – teigė analitikas.
Politologu teigimu, „ne visi Latvijoje mano, kad jis korupcija kaltinamas pagrįstai“. Vasarį Rygoje pasirodė provokatyvūs plakatai, ant kurių – neva nacių suimtas N.Ušakovas. „Už tai, kad rusas“, – rašoma ant lipduko, raginančio palaikyti nušalintą merą.
N.Ušakovas dalyvavimas EP rinkimuose turėtų sukelti nerimą ilgametei europarlamentarei, „Latvijos rusų sąjungos“ pirmininkei Tatjanai Ždanokai. Tiesa, jos pozicija rusakalbių teisių Latvijoje atžvilgiu – kur kas radikalesnė nei buvusio Rygos mero.
Dar šį pavasarį T.Ždanoka EP organizavo diskusiją, kurioje teigė, kad šiandien etninių rusų ir rusakalbių situacija Latvijoje yra tokia pat, kaip ir žydų prieš Antrąjį pasaulinį karą. Be to, europarlamentarė kaip stebėtoja 2014 metais kaip stebėtoja dalyvavo referendume dėl Krymo prijungimo prie Rusijos. Tarptautinė bendruomenė šį balsavimą laiko neteisėtu.
O kaip kraštutiniai dešinieji?
Europoje kylant kraštutinių dešiniųjų jėgoms, ši tendencija persikėlė ir į Estiją: šią savaitę valdančiajai koalicijai priklausančios EKRE partijos atstovai Taline susitiko su viena žymiausių žemyno kraštutinės dešinės politikių Marine Le Pen.
M.Andžanas tikina, kad Latvijoje situacija – priešinga. Net Europos konservatorių ir reformistų grupei (ECR) priklausanti Latvijos partija „Nacionalinis aljansas“, atsargiai kalbanti apie gilesnę Europos integraciją, negali būti vadinama eurosokeptiška.
2010 metais susikūręs „Nacionalinis aljansas“ pirmenybę teikia etninių latvių interesams, stipriai pasisako už latvių kalbos viršenybę mokyklose ir viešajame gyvenime. Politinė jėga skeptiškai vertina LGBT, pasisako prieš tos pačios lyties asmenų partnerystę ir pabėgėlių į Latviją perkėlimą, palaiko šalies narystę NATO, remia Ukrainą.
„Net „Latvijos rusų sąjunga“, kuri labiau žiūri į Rytus, o ne Vakarus, naudojasi Europos Parlamento teikiamomis galimybėmis. Jame sąjungos atstovai kovojo, kad rusų kalbai būtų suteiktas oficialios ES kalbos statusas, dirba panašiais klausimais“, – 15min sakė analitikas.
Nors Latvijoje ultradešiniosios jėgos neiškilo, žiniasklaidos dėmesį atkreipė su naujai susikūrusia ir kol kas nedidele „Centro partijos“ kandidatuojantis Waldemaras Herdtas. Jis – Vokietijos parlamento narys, priklausantis kraštutinių dešiniųjų partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).
W.Herdtas tikino buvęs paprašytas padėti „mažai, konservatyviai krikščioniškai partijai“, sakė, kad norėtų matyti, „kaip mano latviai kolegos dirba su mūsų AfD draugais Briuselyje ir Strasbūre“.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lietuvoje lankęsi Vokietijos kraštutiniai dešinieji: taika Europoje įmanoma tik bendradarbiaujant su Rusija
W.Herdtas, kaip ir kiti AfD nariai, nespjauna į draugystę su Rusija. 2018 -ųjų balandį jis dalyvavo okupuotame Kryme vykusiame ekonominiame forume. Tuomet žiniasklaida rašė, kad W.Herdtas pusiasalio okupaciją vadino „Vakarų pretekstu skirti sankcijas Rusijai“, ragino „nubrėžti teisingą vektorių santykiuose su Rusija“.
M.Andžanas prognozuoja, kad W.Herdto šansai šiuose rinkimuose skurdūs. To priežastis – didelė konkurencija, kurią tik padidina garsūs žmonės. „Jis per mažai atpažįstamas, patektų į Europos Parlamentą“, – sakė analitikas.
