Pasak premjero Binali Yildirimo, R.T.Erdoganas vėl taps šios partijos nariu per AKP parlamentinės grupės susirinkimą Ankaroje antradienį.
R.T.Erdoganas, kuris nuo 2003 iki 2014 metų vadovavo Turkijos vyriausybei, pagal tuometinius įstatymus turėjo nutraukti savo ryšius su AKP, kai 2014 metų rugpjūčio mėnesį tapo šalies prezidentu.
Tačiau balandžio 16 dieną Turkijos rinkėjai pritarė naujai prezidentinei sistemai, kuri, kaip baiminasi R.T.Erdogano oponentai, įtvirtins vienvaldystę šalyje, tačiau prezidento šalininkai teigia, kad naujoji sistema yra istorinis pokytis, sukursiantis dar efektyvesnę valdžią.
Dauguma Konstitucijos pataisų įsigalios tik 2019 metais, bet viena svarbiausių, kuri įsigaliojo iš karto, leidžia Turkijos prezidentui priklausyti kokiai nors partijai.
Tai suteikia galimybę keturių vaikų tėvui R.T.Erdoganui sugrįžti į AKP – įtakingą islamiškų šaknų turinčią politinę jėgą, kurią galima vadinti jo penktuoju vaiku.
Tai suteikia galimybę keturių vaikų tėvui R.T.Erdoganui sugrįžti į AKP – įtakingą islamiškų šaknų turinčią politinę jėgą, kurią galima vadinti jo penktuoju vaiku.
Tuo metu B.Yildirimas patvirtino, kad AKP gegužės 21 dieną rengia neeilinį suvažiavimą, kuriame R.T.Erdoganas turėtų perimti iš premjero vadovavimą AKP.
Referendume „Taip“ stovykla surinko 51,41 proc. balsų, o „Ne“ stovykla – 48,59 proc., rodo galutiniai ketvirtadienį paskelbti oficialūs rezultatai.
Opozicija iškart pareiškė, kad buvo sukčiaujama ir kad sąžiningas balsavimas būtų reiškęs kelių procentinių punktų skirtumą ir jų pergalę. Tačiau rinkimų komisija ir aukščiausiasis teismas atmetė opozicijos protestą.
Vis tik balsų persvara referendume nebuvo tokia didelė, kokios tikėjosi AKP, todėl, kaip sako apžvalgininkai, R.T.Erdoganas turėtų intensyviai imtis partinės veiklos, kad užtikrintų jos politinės sėkmės tęstinumą.
Dienraščio „Hurriyet“ apžvalgininkas Abdulkadiras Selvi rašo, kad R.T.Erdoganas pertvarkys AKP partijos vietos skyrių vadovybę, atsižvelgdamas į referendumo rezultatus.
AKP dominuoja Turkijos politikoje nuo 2002 metų, kai pirmą kartą atėjo į valdžią. Jos šalininkai ją laiko stabilizuojančia jėga Turkijos politikoje, tačiau kritikai teigia, kad ji prisideda prie stiprėjančio oficialiai pasaulietiškos visuomenės islamizavimo.
