Melagiena – iškart po atakų
„ES šalys dėl Rusijos apšaudymų evakuoja pasiuntinybes iš Kyjivo“, „Europa skubiai evakuoja iš Kyjivo savo pasiuntinius“, „ES valstybių pasiuntinybės gavo nurodymus palikti Kyjivą“, – žinutės tokiais pavadinimais netrukus po atakų pasirodė įvairiuose rusiškuose tinklalapiuose.
Jose buvo nurodyta, kad toks sprendimas susijęs su Ukrainos sostinės apšaudymais. Kaip žinoma, spalio 10-ąją Rusija, netrukus po sprogimo ant Krymo tilto – pagrindinės jos kelių ir geležinkelių jungties su aneksuotu pusiasaliu, apšaudė ne vieną Ukrainos miestą.
Atakomis buvo taikomasi į civilius gyventojus ir infrastruktūrą, ypač – svarbius energetikos objektus. Šie apšaudymai pareikalavo 23 gyvybių, dešimtys žmonių buvo sužeista.
„ES šalys skubiai išveža savo diplomatinius atstovus iš Ukrainos sostinės dėl spalio 10-osios ryto miesto apšaudymo raketomis“, – remdamasis vienu sakiniu susirašinėjimų programėlės „Telegram“ kanale „Zvezdanews“ pranešė tinklalapis by.tsargrad.tv.
Dar pridėta, kad tą pačią dieną „paaiškėjo, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis evakuotas į vieną iš bunkerių Lvive“.
Taip pat skaitykite: Fantazija išseko: propaganda vėl „evakavo“ Volodymyrą Zelenskį į bunkerį
Azerbaidžano tinklalapis aze.az paskelbė, esą ES narių diplomatinės atstovybės gavo nurodymus dėl skubios evakuacijos iš Kyjivo. Diplomatams tariamai nurodyta persikelti į Žešuvą, esantį už 700 km į rytus nuo Ukrainos sostinės, 170 km nuo Lvivo ir maždaug 100 km nuo sienos.
Nurodymas persikelti į šį Lenkijos miestą paminėtas ir tinklalapio news.ru žinutėje.
Nė viename iš pranešimų apie skubią ambasadorių evakuaciją nepateikta daugiau detalių – kas davė tokį nurodymą (atitinkamų šalių vyriausybės, ES diplomatijos vadovas, Ukrainos valdžia), kada jie turėtų išvykti ir pan.
Lietuvis grįžo pirmasis
Tačiau patys diplomatai skelbė priešingą informaciją – kad jie lieka Kyjive. Tiesa, ne vienas pripažino, kad, kaip tūkstančiams miesto gyventojų, teko skubiai keliauti į slėptuves ir taip saugotis atakų.
Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas portalui 15min tądien pasakojo pro diplomatinės atstovybės langus vis dar matantis juodus dūmus.
Dalis iš 35 darbuotojų ambasados nepasiekė – liko dirbti iš namų. Kita dalis buvo ambasadoje, kur įrengtos ir slėptuvės.
„Ambasada yra 6 km nuo centro, tai tų darbuotojų, kurie dar nebuvo spėję išvažiuoti iš namų į darbą, paprašiau, kad liktų namuose“, – kalbėjo V.Sarapinas.
Netoli nuo ambasados nugriaudėjo du sprogimai, buvo smogta netoliese esančiai šiluminei elektrinei.
„Juodas dūmų kamuolys ir dabar dar matyti pro langus, bet pas mus viskas gerai ir su elektra, ir su šiluma, – aiškino pašnekovas. – Įjungtume ir autonominį režimą, bet kol kas šito nereikia.“
Ambasados darbuotojai tuo metu nebuvo slėptuvėje, bet stengėsi dirbti laikydamiesi toliau nuo langų. „Buvome rūsyje, kuris atstoja slėptuvę, šiuo metu esame ambasados viduje normaliai, laikomės truputį toliau nuo langų, kiek tai įmanoma. Kol kas dabar viskas ramu“, – tikino diplomatas.
V.Sarapinas pavasarį pirmasis iš užsienio valstybių ambasadorių grįžo dirbti į Kyjivą po vasario pabaigoje Rusijos pradėto karo Ukrainoje, tačiau visi darbuotojai iš Lvivo sugrįžo tik liepą.
Pašnekovo teigimu, nepaisant rusų smūgių ir Kyjivui, ambasados vėl iškelti į šalies vakaruose esantį Lvivą neplanuojama.
„Tikrai ne, kol kas tokių svarstymų nėra. Palaikau nuolatinį ryšį ir su ministru Gabrieliumi Landsbergiu, ir su ministerijos kanclere. Ir su kitais ambasadoriais, iš tiesų tokių svarstymų nėra, tiesiog stengiamės nepanikuoti“, – pažymėjo V.Sarapinas.
Jo teigimu, išsikelti iš Kyjivo neplanuoja ir kitų šalių diplomatai. Pasak Lietuvos ambasadoriaus, dar net ne visos ambasados ir sugrįžusios.
„Dauguma sugrįžo, bet vyksta palaipsniui grįžimo procesas. Praėjusią savaitę grįžo Japonijos ambasada, Pietų Afrikos Respublikos, bet didžioji dalis grįžę jau seniau ir apie kažkokį išsikėlimą kalbų nėra“, – kalbėjo Lietuvos ambasadorius.
Tą patį 15min Lietuvos ambasadorius patvirtino ir pirmadienį, po naujų Rusios atakų. Anot jo, „nėra minčių“ perkelti Lietuvos ambasados iš sostinės Kyjivo į kiek ramesnę šalies vietą.
„Čia solidarumo parodymas su Ukraina – diplomatinių atstovybių veikla pačiame Kyjive. Kone visų valstybių ambasados čia yra ir dirba“, – teigė V.Sarapinas.
Jo žiniomis, ambasadą į Lenkiją perkėlė vienintelis Kazachstanas.
„Bet visos Europos Sąjungos, NATO šalys darbuojasi čia“, – tvirtino Lietuvos ambasadorius Ukrainoje.
Patvirtino, kad lieka
Ne tik ES, bet ir kitų valstybių diplomatinių atstovų įrašai socialiniuose tinkluose patvirtina, kad evakuacija nebuvo paskelbta.
Jungtinės Karalystės ambasadorė Melinda Simmons jau spalio 10-osios rytą savo paskyroje „Twitter“ brūkštelėjo, kad prasidėjo apšaudymai ir kad ambasados darbuotojai nenukentėjo.
Kitą dieną diplomatė patikino, kad „Jungtinė Karalystė – vis dar Kyjive ir tvarkosi su darbais“.
Vokietijos ambasadorė Anka Feldhusen tą pirmadienį taip pat buvo Kyjive ir priešpiet paskelbė esanti slėptuvėje kartu su šimtais sostinės gyventojų. „Esu nustebinta ramybės, kuri čia tvyro, kol Rusija bombarduoja žaidimų aikšteles Kyjivo centre“, – ukrainietiškai savo paskyroje „Twitter“ rašė ji.
Televizijos TSN naujienų laidai diplomatė vėliau pasakojo, kad buvo netoli vietos, kur pataikė pirmieji smūgiai, tad teko ieškoti artimiausios slėptuvės ir joje praleisti penkias valandas.
Vokietijos ambasada spalio 10-ąją taip pat nukentėjo – buvo apgriautas vizų skyrius. Tiesa, šios patalpos nuo karo pradžios nebuvo naudojamos, tad niekas iš darbuotojų nenukentėjo.
A.Feldhusen televizijos eteryje patikino, kad ambasada tęsia darbą Kyjive.
Lenkijos ambasadorius Bartoszas Cichockis šios šalies radijo stočiai RMF24 taip pat nurodė, kad lieka Kyjive, o ambasada tęsia įprastą darbą.
Analogiška informacija – ir Prancūzijos ambasados paskyroje „Twitter“: „Ambasada lieka ir liks Kyjive, kad palaikytų mūsų draugus ukrainiečius ir dirbtų prancūzams bei dėl Prancūzijos ir Ukrainos santykių.
Europiečių pavyzdžiu pasekė ir kitų šalių diplomatai. Štai JAV ambasada patikino, kad darbas tęsiamas nepaisant apšaudymų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
