„Koronaviruso pandemija ir Rusijos agresija prieš Ukrainą dar labiau pakurstė“ antisemitizmą, kuris „tebėra rimta mūsų visuomenės problema“, sakė Vienoje įsikūrusios Pagrindinių teisių agentūros (FRA) direktorius Michaelas O'Flaherty.
Birželį vykusiame darbo grupės posėdyje jau buvo pabrėžti pavojai, susiję su „netikrais naratyvais“ ir antisemitizmą skatinančia dezinformacija, Rusijai savo karą teisinus netinkamai vartojant „tokius terminus kaip „nacis“ ir „genocidas“ apibūdinant Ukrainos vyriausybę.
Savo metinėje ataskaitoje, kuri buvo sudaryta šių metų liepą, FRA nurodė, kad „žydų bendruomenės visoje Europoje“ buvo „stipriai paveiktos“ internete kurstytos neapykantos ir Rusijos invazijos kontekste skleistos dezinformacijos.
Europos Sąjungos teisių gynimo agentūra pakartojo, kad „antisemitinių incidentų registravimas visoje Europoje išlieka prastas“, o kiekvienoje šalyje duomenys renkami ir klasifikuojami skirtingai.
Dviejų ES valstybių narių – Vengrijos ir Portugalijos – oficialių duomenų apie užfiksuotus antisemitinius incidentus nebuvo, todėl sunku tinkamai palyginti padėtį visame bloke.
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Austrijoje ir Suomijoje, „daugiausia incidentų užfiksuota internete“.
2021 metų spalį Europos Komisija pristatė pirmąją visų laikų kovos su antisemitizmu strategiją.
Tikimasi, kad Briuselis savo strategijos įgyvendinimo ataskaitas paskelbs atitinkamai 2024 ir 2029 metais ir atliekant vertinimą taip pat remsis FRA duomenimis apie antisemitinius incidentus.
