Koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirčių skaičiui pasaulyje artėjant prie 2,2 mln. ir šalims nesutariant dėl ribotos vakcinų pasiūlos nuogąstaujama, kad mažiau privilegijuotos valstybės dar ilgai negalės gauti skiepų.
JK ir Švedijos bendrovė „AstraZeneca“ pranešė susidūrusi su gamybos kliūtimis, todėl galėsianti pateikti tik nedidelę dalį Europos Sąjungai ir Britanijai žadėtų savo sukurtos vakcinos dozių. Tačiau tiek Bendrija, tiek Jungtinė Karalystė reikalauja, kad bendrovė vykdytų įsipareigojimus.
ES pagrasino suvaržyti vakcinos eksportą į Šiaurės Airiją, apeidama dalį „Brexito“ sutarties su Britanija, leidžiantį laisvai gabenti prekes per sieną tarp Airijos Respublikos ir JK provincijos. Tačiau vėliau Bendrija šių planų atsisakė, Britanijos premjerui Borisui Johnsonui išsakius „didžiulį susirūpinimą“.
Europos Komisija „užtikrins, kad Airijos/Šiaurės Airijos protokolas nebūtų paveiktas“, sakoma vėlai penktadienį paskelbtame ES vykdomosios valdžios institucijos pranešime.
Anksčiau penktadienį ES paskelbė savo sutarties su „AstraZeneca“ suredaguotą versiją, taip pat paskelbė mechanizmą, suteikiantį Bendrijai galimybę suvaržyti Europoje gaminamų vakcinų eksportą.
Penktadienį „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19 tapo trečiu tokio pobūdžio preparatu, kuriam buvo suteiktas sąlyginis leidimas platinti ES rinkoje. Tačiau šį žingsnį temdė aštrus diplomatinis ginčas.
„Tikiuosi, kad bendrovė [„AstraZeneca“] pristatys 400 mln. dozių, kaip susitarta“, – per „Twitter“ parašė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, patvirtinusi leidimą platinti šios bendrovės preparatą.
Tiekimo problemos yra didelis smūgis jau anksčiau strigusiai vakcinavimo kampanijai Europoje.
„Vakcinų nacionalizmas“
ES ir Britanijos ginčas pabrėžė preparatų trūkumo poveikį ambicingoms masinio skiepijimo programoms, kai netgi turtingosios šalys negauna pakankamai skiepų dozių. Dar labiau nuogąstaujama dėl padėties skurdesnėse šalyse.
PSO generalinis sekretorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas penktadienį perspėjo dėl „vakcinų nacionalizmo“ ir pabrėžė, kad egzistuoja „realus pavojus, jog tos pačios priemonės, kurios gali padėti užbaigti pandemiją – vakcinos – gali paaštrinti“ nelygybę pasaulyje.
Dalyje Afrikos ir Azijos dar tik pradedama gauti vakcinų ir vykdyti skiepijimą.
Padėtį labiau komplikuoja atsiradusios koronaviruso, iki šiol pasaulyje užkrėtusio daugiau kaip 101 mln. žmonių, naujos atmainos.
Nauji viruso variantai, pirmąkart atrasti Britanijoje, Brazilijoje ir Pietų Afrikoje, kaip manoma yra labiau užkrečiami.
Mokslininkai nuogąstauja, kad kai kurios vakcinos gali neužtikrinti pakankamos apsaugos nuo Pietų Afrikoje atrastos koronaviruso padermės. Tai gali smarkiai sutrikdyti pasaulio planus įveikti COVID-19 pandemiją masiniu skiepijimu.
Ketvirtadienį ir penktadienį paskelbti nauji duomenys rodo, kad bendrovės „Novovax“ sukurtos vakcinos veiksmingumas yra 89 proc., o bendrovės „Johnson & Johnson“ preparato – 66 procentai.
Tačiau nors „Novavax“ skiepai pasirodė gerai apsaugantys nuo britiškojo koronaviruso varianto, jie buvo daug mažiau veiksmingesni Pietų Afrikoje atrastos atmainos atžvilgiu.
Bendrovės „Pfizer“ ir „Moderna“ paskelbė, kad jų vakcinos veiksmingai apsaugo nuo užsikrėtimo naujų atmainų koronavirusu.
Tuo metu PSO ekspertai šeštadienį tęsia savo atidžiai stebimą misiją vidurio Kinijos mieste Uhane, kur 2019 metų pabaigoje pirmąkart buvo atrastas naujasis koronavirusas. Pareigūnai tikisi surinkti daugiau duomenų, galinčių padėti nustatyti šios pandemijos ištakas.
PSO specialistai aplankė Dzinintano ligoninę, priėmusią pirmuosius pacientus, kuriems buvo oficialiai patvirtinta COVID-19.
