JK, kuri inicijavo šią sesiją, sakė, jog yra susirūpinusi dėl „didelės žalos“, kurią smurto tarp Mianmaro kariškių ir sukilėlių Arakano armijos (AA) eskalavimas „daro civiliams pasaulinės COVID-19 krizės metu“.
Mianmaro šiaurės vakaruose vyksta vis brutalesnis pilietinis karas tarp kariuomenės ir AA sukilėlių, reikalaujančių daugiau autonomijos regiono budistų arakaniečių etninei grupei.
„Konfliktas jau nulėmė šalies viduje perkeltų asmenų skaičiaus šoktelėjimą, papildomus suvaržymus humanitarinės pagalbos pristatymui ir civilių aukų skaičiaus didėjimą“, – sakoma Britanijos pareiškime.
ES narės Belgija, Estija, Prancūzija ir Vokietija taip pat išreiškė susirūpinimą ir paragino „tuojau pat paskelbti visapusį ugnies nutraukimą visoje šalyje“.
„Pabrėžiame, kad svarbu įtraukiant visus reaguoti į COVID-19 pandemiją, apsaugant visas bendruomenes ir atsižvelgiantį į pabėgėlių bei šalies viduje perkeltų asmenų pažeidžiamumą“, – nurodė šios šalys, atkreipdamos ypatingą dėmesį į moteris iš Mianmaro persekiojamos musulmonų rohinjų mažumos.
Praėjusį kartą JT Saugumo Tarybos susitikimas dėl Mianmaro įvyko vasarį. Kinija, kuri remia Mianmarą ir nuolat nepritaria JT kišimuisi į šios šalies reikalus, sutrukdė priimti bendrą 15 Tarybos narių pareiškimą.
Nuo 2017 metų rugpjūčio maždaug 740 tūkst. rohinjų pabėgo į Bangladešą nuo žiaurių nusikaltimų, kuriuos vykdė Mianmaro kariuomenė ir budistų sukarintos grupės. Šią kampaniją JT tyrėjai vadino genocidu.
Tikslus per smurto kampaniją žuvusių rohinjų skaičius nežinomas, bet nevyriausybinės organizacijos apskaičiavo, kad aukų gali būti keli tūkstančiai.
