Prieš aštuonerius metus daugiau nei milijonui žmonių, kurių dauguma bėgo nuo konflikto Sirijoje, atvykus į žemyną ir perpildžius priėmimo centrus Graikijoje bei Italijoje, Europa patyrė vieną didžiausių savo politinių krizių.
Nuo tada 27 ES šalys ginčijasi dėl to, kurios šalys turėtų prisiimti atsakomybę už asmenis, atvykstančius be leidimo, ir ar kitos narės turėtų būti įpareigotos padėti joms susitvarkyti.
Į susitikimą Liuksemburge atvykusi vyriausioji ES migracijos pareigūnė, už vidaus reikalus atsakinga eurokomisarė Ylva Johansson teigė, kad ši diena yra nepaprastai svarbi Europai sprendžiant daug laiko ir pastangų pareikalavusį klausimą.
-
Graikija pasiuntė gelbėtojų komandą padėti pasienio upėje įstrigusiems migrantams
-
A.Bilotaitė: suvaržymai migrantams buvo būtini, kad Lietuva netaptų pereinamuoju kiemu
-
Viduržemio jūroje Italijos pakrančių apsauga išgelbėjo daugiau kaip 1,4 tūkst. migrantų
-
Medžioklė su varovais: sieną įveikusių migrantų laukia nusikaltėlių grupuotės
„Iš šio maratono mums liko gal 100 metrų. Taigi, esame labai arti to, kad šiandien iš tikrųjų pasiektume susitarimą, – sakė ji. – Tikiuosi, kad valstybės narės sugebės įveikti paskutinius papildomus metrus, kad susitarimas būtų pasiektas.“
„Jei nebūsime vieningi, visi pralaimėsime“, – pridūrė Y.Johansson.
Pagal galiojančias taisykles šalys, į kurias migrantai atvyksta pirmiausiai, turi juos apklausti ir patikrinti, taip pat išnagrinėti pateiktus prašymus dėl prieglobsčio.
Tačiau Graikija, Italija ir Malta tvirtina, kad atvykstančiųjų skaičiaus valdymo našta yra pernelyg sunki.
Vėlesni bandymai nustatyti šalims kvotų sistemas, kad būtų galima paskirstyti migrantus, buvo užginčyti teisme ir galiausiai jų buvo atsisakyta.
Blokas svarsto galimybę įdiegti sistemą, pagal kurią migrantų nenorinčios priimti šalys vietoje to skirtų pinigų. Rengiantis susitikimui buvo kalbama, kad vienam migrantui tektų apie 20 000 eurų. Kol kas neaišku, ar ši idėja bus priimta.
