Pasak Michelio Barnier, nepaisant „konstruktyvios dvasios“, pademonstruotos per šios savaitės derybas Briuselyje, „nežengėme jokių didelių žingsnių į priekį“. Atsakydamas į klausimą, kiek turės sumokėti Britanija, kad padengtų savo finansinius įsipareigojimus, jis atsakė: „Mes pasiekėme aklavietę ir tai verčia nerimauti“.
M.Barnier sakė negalėsiantis kitą savaitę susitinkantiems ES lyderiams pasakyti, kad buvo padaryta „pakankama pažanga“, ir rekomenduoti plėsti derybas dėl būsimų santykių, taip pat ir susitarimo dėl prekybos.
Vis dėlto ES lyderiai tikisi, kad per spalio 19–20 dienomis vyksiantį viršūnių susitikimą bus nuspręsta derybas išplėsti.
ES sako, kad tai gali įvykti tik derybininkams pasiekus pakankamą pažangą trimis prioritetiniais klausimais: dėl Britanijos finansinių įsipareigojimų Briuseliui, Britanijoje gyvenančių ES piliečių teisių ir Airijos Respublikos sausumos sienos su JK priklausančia Šiaurės Airija statuso.
Tačiau Jungtinė Karalystė tvirtina, kad visi šie klausimai yra labai glaudžiai susiję su ES ir Londono ateities santykiais, taip pat ir ir prekybos srityje, todėl turi būti sprendžiami vienu metu.
D.Davisas: „Mes norėtumėme, kad jos suteiktų Micheliui (Barnier) priemonių deryboms plėsti. Tik nuo jų priklauso, ar jos tai padarys. Aišku, aš manau, kad Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga yra suinteresuotos tai padaryti.“
„Tikiuosi, kad valstybės narės pamatys mūsų padarytą pažangą ir žengs žingsnį pirmyn“ kitą savaitę, sakė Jungtinės Karalystės „Brexit“ derybininkas Davidas Davisas žurnalistams.
„Mes norėtumėme, kad jos suteiktų Micheliui (Barnier) priemonių deryboms plėsti. Tik nuo jų priklauso, ar jos tai padarys. Aišku, aš manau, kad Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga yra suinteresuotos tai padaryti“, – kalbėjo D.Davisas.
M.Barnier pareiškė, kad abi derybų šalys sieks padaryti „pakankamą pažangą“ iki kito ES lyderių susitikimo gruodį.
Britanija iš ES turi išstoti 2019 metų kovą, tačiau derybos privalo būti baigtos maždaug per metus, kad ES nacionaliniai parlamentai turėtų laiko ratifikuoti „Brexit“ sutartį.
Daugelis verslo įmonių yra sunerimusios, kad Britanija gali pasitraukti iš Bendrijos neturėdama jokios prekybos sutarties, tuomet reikėtų muitų į ES įvežamoms britų prekėms ir kiltų sumaištis uostuose. Ketvirtadienį, pasklidus žiniai apie lėtą derybininkų pažangą, svaro kursas JAV dolerio atžvilgiu smuktelėjo 0,6 proc. iki 1,3145 JAV dolerio.
Europos paskaičiavimais, vadinamoji skyrybų sąskaita galėtų siekti nuo 60 mlrd. eurų iki 100 mlrd. eurų, tačiau Britanijos premjerės Theresos May vyriausybė nesutinka su tokia suma, pati nepateikdama išsamaus paaiškinimo, kaip reikėtų ją apskaičiuoti.
„JK pakartojo, kad dar nėra pasiruošusi išaiškinti tų įsipareigojimų (apskaičiavimo), – sakė M.Barnier. – Todėl šiuo klausimu derybų dar nebuvo“.
M.Barnier: „JK pakartojo, kad dar nėra pasiruošusi išaiškinti tų įsipareigojimų (apskaičiavimo). Todėl šiuo klausimu derybų dar nebuvo.“
Greitai bėgant deryboms skirtam laikui, M.Barnier dar kartą patvirtino, kad neturėti „jokio susitarimo būtų labai blogas susitarimas“.
„Norėčiau paaiškinti, iš mūsų pusės mes esame pasirengę bet kokiems galimiems atvejams ir visiems galimiems atvejams“, – sakė jis.
Didžiosios Britanijos vyriausybė patiria euroskeptiškai nusiteikusių parlamentarų didėjantį spaudimą daugiau dėmesio skirti išstojimo iš Bendrijos „be jokio susitarimo“ scenarijui. Tokiu atveju Jungtinė Karalystė pasitrauktų iš ES neturėdama prekybos sutarties.
„Brexit“ palaikantys įstatymų leidėjai ragina T.May vyriausybę atidėti lėšų naujų muitinių ir kitos infrastruktūros kūrimui, jeigu tektų įgyvendinti „jokio susitarimo“ planą. Kai kurie net siūlo Britanijai pasitraukti nuo derybų stalo, jeigu ES nesutiks pradėti kito derybų etapo iki šių metų pabaigos.
