120 puslapių Susitarimo dėl išstojimo pagal 50 straipsnį projektas veikiausiai dar smarkiai keisis, nes dėl jo vyks derybos. Jame teisine kalba aprašoma pažanga, padaryta derybų pirmajame etape, ir teikiami pasiūlymai dėl neišspręstų ir išstojimo klausimų.
Jungtinė Karalystė oficialiai Europos Sąjungą palieka kitų metų kovo 29 dieną, tačiau „Brexit“ derybos turi baigtis jau šį rudenį, kad šalių parlamentai turėtų laiko ratifikuoti paruoštą susitarimą.
Naujoje sutarties projekto versijoje apibendrinti visi iki šiol derybose nagrinėti klausimai ir laikomasi griežtos pozicijos tose srityse, kuriose Britanija nėra aiškiai išdėsčiusi savo pozicijos.
„Jeigu mes norime, kad šios derybos būtų sėkmingos – o aš to noriu – mes turime paskubėti, – sakė M.Barnier, pristatydamas dokumentą. – Už 13 mėnesių JK jau nebebus Europos Sąjungos narė. Ji taip norėjo.“
Nors gandai apie šios sutarties projekto turinį jau spėjo sukelti kai kurių politikų įniršį kitoje Lamanšo pusėje, M.Barnier žurnalistus patikino, kad „šiame projekte nėra siurprizų mūsų draugams britams “.
ES lyderiai spaudžia britų premjerę Theresą May pateikti daugiau informacijos apie tai, kaip, britų požiūriu, turėtų veikti siena tarp Airijos ir Šiaurės Airijos, kokia turėtų būti atsiskyrimą palengvinsiančio pereinamojo laikotarpio trukmė ir kokia yra jos vyriausybės būsimų santykių su ES vizija.
Tačiau kol kas jie nesulaukia konkrečių atsakymų į savo klausimus, nors derybos jau įpusėjo.
ES lyderiai norėtų, kad kitame kovo 22-23 dienomis vyksiančiame viršūnių susitikime būtų patvirtintos gairės būsimų Britanijos santykių su 28 valstybių bloku.
Perkeldama derybų metu pasiektą pažangą, ar jos trūkumą, į teisinį tekstą, Europos Sąjunga didina spaudimą Th.May, kurios vyriausybė braška dėl vidinio susiskaldymo ir augančio opozicijos spaudimo.
Labiausiai nesutarimų turi sukelti sutarties projekto, kuris dar turėtų gerokai keistis, dalis, skirta prekių, paslaugų ir žmonių tranzitui tarp ES priklausančios Airijos ir Šiaurės Airijos, kuri yra Jungtinės Karalystės dalis.
Gruodžio mėnesį Didžioji Britanija ir ES susitarė, kad po 2019-ųjų „Brexit“ paliks sieną atvirą, tačiau taip ir neaišku, kaip tai bus įgyvendinta praktikoje.
Kol kas, kol trūksta bendrai „suderintų sprendimų“, sutarties projekte sakoma, kad Šiaurės Arija turėtų pasilikti Bendrijos muitų sąjungoje, sukuriant sieną tarp Britanijos ir jai priklausančios teritorijos Airijos jūroje, kur turėtų būti atliekami patikrinimai.
Tačiau Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas kaltina „Brexit“ priešininkus šia siena norint surišti Britanijai rankas, „kad mes negalėtumėme realiai palikti ES“.
Kitas Londoną supykdyti galintis klausimas – pereinamasis laikotarpis, kuriuo nuo kitų metų siekiama padėti išvengti staigių permainų, galinčių turėti neigiamos įtakos verslui, prekybai ir rinkoms.
Sutarties projekte numatyta, kad jis baigsis 2020 metų gruodžio 31 dieną – tada baigiasi numatytas ES ilgalaikis biudžetas, prie kurio prisideda Londonas.
Th.May vyriausybė nori daugiau laiko, tačiau kadangi Londonas jokios kitos datos nepasiūlė, o pereinamasis laikotarpis turi turėti pabaigą, ES pasirinko tą datą, kurią pasirinko.
Be to, ES lyderiai norėtų, kad kitame kovo 22-23 dienomis vyksiančiame viršūnių susitikime būtų patvirtintos gairės būsimų Britanijos santykių su 28 valstybių bloku.
ES valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimams vadovaujantis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pareiškė, kad ES tai turėtų padaryti per tris savaites, nepriklausomai nuo to, „ar JK bus paruošusi mūsų ateities santykių viziją, ar ne. Žinoma, būtų daug geriau, jeigu būtų, bet mes negalime stovėti ir laukti“.
Didindamas spaudimą D.Tuskas ketvirtadienį Londone susitinka su Th.May, kuri penktadienį turi sakyti svarbią kalbą. Pasak pareigūnų, joje Th.May turėtų išdėstyti jos vyriausybės būsimų JK santykių su ES viziją.
Tuo tarpu „Brexit“ derybos nuo gruodžio vyksta žemesniame techniniame lygmenyje. Naujas derybų ratas numatytas kitą savaitę, kaip ir ES derybos dėl būsimų tarpusavio santykių gairių.
