ES didžiojo ketverto lyderių susitikimas auksu tviskančiuose Versalio rūmuose surengtas reaguojant į raginimus stiprinti ES, kuriai grėsmę kelia būsimas Jungtinės Karalystės pasitraukimas, augantis euroskeptiškas populizmas ir neaiški JAV prezidento Donaldo Trumpo strategija dėl Europos.
„Vienybė nereiškia vienodumo“, – sakė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as žurnalistams prieš darbo vakarienę su Vokietijos kanclere Angela Merkel, Ispanijos vyriausybės vadovu Mariano Rajoy bei Italijos premjeru Paolo Gentiloni.
„Dėl šios priežasties aš palaikau naujas bendradarbiavimo formas“, – sakė jis per bendrą spaudos konferenciją su kitais lyderiais.
Kai kurios ES valstybės „galėtų judėti greičiau už kitas“ ir „toliau pirmyn tokiose srityse, kaip gynyba bei euro zona, ir tai darytų siekdamos glaudesnės ekonominės ir pinigų sąjungos bei harmonizuodamos fiskalinę ir socialinę politiką“, sakė F.Hollande’as.
A.Merkel paragino europiečius „turėti drąsos pripažinti, kad kai kurios šalys gali daryti pažangą sparčiau už kitas“.
O kitos narės galėtų nevykdyti priemonių, skirtų integracijai stiprinti, pridūrė jis.
Prancūzija ir Vokietija, neretai pavadinamos ES „varikliu“, jau anksčiau pasisakė už „skirtingų greičių“ Europos idėją.
Italija, Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas, su nerimu stebintys euroskeptiškų politinių partijų stiprėjimą, taip pat ją palaiko.
„Drąsa“
A.Merkel paragino europiečius „turėti drąsos pripažinti, kad kai kurios šalys gali daryti pažangą sparčiau už kitas“, tačiau tai neturėtų užkirsti kelio lėtesnę integraciją pasirinkusioms valstybėms jas pasivyti.
„Mums reikia judėti pirmyn“, – pabrėžė kanclerė.
P.Gentiloni savo ruožtu pasisakė už „labiau integruotą Europos Sąjungą“, nors ir su „skirtingais šalių integracijos lygiais“.
Po susitikimo Versalyje nebuvo pristatytas joks konkretus projektas. Kalbėta, jog lyderiai nepateiks jokių konkrečių pasiūlymų, nenorėdami pykdyti „skirtingų greičių“ Europos idėjai nepritariančių valstybių narių, tarp kurių yra ir daugelis Rytų Europos šalių.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris praėjusią savaitę pristatė vadinamąją Baltąją knygą, kurioje išdėstė penkis galimus ES ateities po „Brexit“ kelius, pradedant tiesiog bendra rinka ir baigiant dar glaudesne integracija.
Dabar Bendrijos lyderiai svarsto šiuos pasiūlymus prieš kovo 25 dieną numatytą viršūnių susitikimą, kuris bus skirtas paminėti ES steigiamosios Romos sutarties 60-ąsias metines. Tame susitikime jie paskelbs savo deklaracijas apie tai, kokiu keliu ES turėtų judėti pirmyn po Britanijos pasitraukimo, kuris turėtų įvykti 2019-aisiais.
Šį mėnesį Nyderlandai rinks parlamentą, o balandį ir gegužę Prancūzijoje vyks prezidento rinkimai.
Pernai Jungtinėje Karalystėje įvykęs referendumas, kuriame buvo nubalsuota už pasitraukimą iš ES, ir populistinių bei nacionalistinių pažiūrų politinių veikėjų iškilimas pakurstė nerimą dėl Europos ateities.
Šį mėnesį Nyderlandai rinks parlamentą, o balandį ir gegužę Prancūzijoje vyks prezidento rinkimai.
Didžiausia Europos ekonomika ir iždininkė Vokietija savo parlamentą rinks rugsėjį.
Prancūzijoje kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen turėtų prasimušti į antrąjį prezidento rinkimų turą, o antiislamiškų pažiūrų olando populisto Geerto Wilderso partijai prognozuojamas sėkmingas pasirodymas parlamento rinkimuose.
A.Merkel jaučia didėjantį spaudimą iš ultradešiniosios populistinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).
D.Trumpo nacionalistinė retorika ir tam tikras skepticizmas NATO atžvilgiu taip pat pakurstė nerimą Briuselyje.
Sausio 31 dieną Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas D.Trumpo administraciją kartu su Kinija, Rusija ir radikaliuoju islamu pavadino „grėsmėmis“ Bendrijai.
Nenori per didelės atskirties
Vokietijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai praėjusią savaitę Vilniuje teigė, kad svarstant „kelių greičių“ Europos Sąjungos (ES) idėją būtina užtikrinti, jog tarp valstybių neatsirastų pernelyg didelė atskirtis, nes tik vieninga Europa gali išlaikyti įtaką globaliame pasaulyje.
„ES skirtumai neturi tapti tokie dideli, kad vieni būtų labai pirmaujantys, o kiti labai atsiliktų. Neturėtų būti taip, kad didžiosios šalys susivienytų ir nepasiimtų su savimi mažųjų“, – sakė Vokietijos ministras Sigmaras Gabrielis.
„ES tai nėra Vokietija ir keletas kitų šalių“, – pridūrė S.Gabrielis Vilniuje bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi.
Ministrai kalbėjo praėjus kelioms valandoms po to, kai Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris pateikė penkis ES ateities scenarijus po britų pasitraukimo iš bendrijos.
Šie variantai apima platų spektrą – nuo to, kad ES nebesirūpintų niekuo kitu, tik bendrąja rinka, iki federalizmo įtvirtinimo, dar apribojant nacionalinių institucijų vaidmenį.
L.Linkevičiaus teigimu, Lietuva pasisako prieš tai, kad būtų peržiūrėta ES sutartis.
S.Gabrielis sakė manantis, kad ES turėtų išlaikyti kompetenciją dėl išorės sienų apsaugos, bendros saugumo ir gynybos politikos ir kai kuriais kitais klausimais, nes tik vieninga Europa gali atsverti Kinijos ar Jungtinių Valstijų augančią galią.
L.Linkevičius atkreipė dėmesį, kad jau šiuo metu kai kurios šalys yra pasirinkusios skirtingus integracijos modelius. Jo teigimu, ateities scenarijų svarstymas neturi skatinti susiskaldymo.
„Ir dabar yra keletas greičių – ne visos ES šalys priklauso Šengeno zonai ir įsivedusios eurą. Lietuvoje esame nuomonės, kad ateities scenarijus turime daryti kuo labiau įtraukiant visus, o ne fragmentuojant“, – teigė ministras.
L.Linkevičiaus teigimu, Lietuva pasisako prieš tai, kad būtų peržiūrėta ES sutartis.
