„Mano asmenine nuomone, jie niekada neinformuos ES apie savo ketinimą pasitraukti“, – sakė Bendrijos aukšto rango diplomatas, kalbėjęs anonimiškai.
Valstybė, pasitraukianti iš ES, pagal 2007 metų Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį turi oficialiai apie tai informuoti visų 28 narių Europos Vadovų Tarybą.
Po šio pranešimo oficialiai prasidėtų dvejų metų derybų laikotarpis, per kurį Britanija turėtų susitarti dėl savo pasitraukimo sąlygų.
„Norime, kad Londonas inicijuotų Sutarties 50-ąjį straipsnį, kad būtų aiškumas. Negalime jų priversti, todėl manau, kad jie neskubės“, – pridūrė diplomatas.
„Neatmesčiau galimybės, nors tai yra mano asmeninė nuomonė, kad jie gali niekada to nepadaryti“, – pabrėžė jis.
Pareigūnas nepatikslino, kaip, jo nuomone, Didžioji Britanija galėtų to išvengti: ar organizuodama naują referendumą, ar tiesiog vilkindama procesą, kad išsiderėtų geresnes skyrybų sąlygas. Visa tai priklauso tik nuo Londono, sakė pareigūnas.
Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas Davidas Cameronas penktadienį pranešė, kad iki spalio atsistatydins ir paliks savo įpėdiniui inicijuoti Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį ir vadovauti deryboms dėl išstojimo iš ES.
Nors jaučia vis didesnį ES lyderių spaudimą, britų premjeras veikiausiai neinicijuos Sutarties 50-ojo straipsnio mechanizmo, kai antradienį susitiks su kitais Bendrijos šalių vadovais, sakė kitas ES aukšto rango pareigūnas.
Britanijos partnerės Bendrijoje mano, kad Londonas apie savo pasitraukimą turėtų oficialiai informuoti vėliausiai iki Kalėdų.
„Kol nėra pranešimo, su Didžiąją Britanija negalimos jokios derybos“, – aiškino diplomatas.
Tuo tarpu ES nuo penktadienio gavo tūkstančius elektroninių laiškų iš britų, kuriuose jie tvirtina esantys nepatenkinti referendumo baigtimi, įskaitant laiškus iš žmonių, kurie balsavo už pasitraukimą, o dabar dėl to gailisi.
„Po dešimtmetį iš Britanijos plūdusių neapykantos laiškų tai pirmas kartas, kai mus užtvindė meilės laiškai“, – sakė diplomatas.
