Po pokalbio su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, rašydamas socialiniame tinkle „X“, J. Borrellis pavadino Kursko srities puolimą „skaudžiu smūgiu Rusijos prezidento Putino naratyvui“.
Jis taip pat pasisakė už tai, kad „pagal tarptautinę teisę būtų panaikinti apribojimai naudoti pajėgumus prieš Rusijos kariuomenę, dalyvaujančią agresijoje prieš Ukrainą“.
ES užsienio politikos vadovas teigė, kad toks pokytis „sustiprintų Ukrainos savigyną, nes Rusija nebetektų priedangos savo išpuoliams“, be to, būtų išsaugotos gyvybės ir paspartintos pastangos sudaryti taiką.
J. Borrellis sakė, kad šis klausimas bus įtrauktas į diskusijų darbotvarkę rugpjūčio 29–30 dienomis Briuselyje vyksiančiuose ES užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimuose, kuriuose dalyvaus ir D. Kuleba.
Pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis priminė šalims partnerėms apie būtinybę leisti naudoti tolimojo nuotolio ginklus Rusijos teritorijoje, kad būtų sustabdytas rusų veržimasis į Rytų Ukrainą.
Po dvejų su puse metų Rusijos karo Ukrainoje Kyjivas perėmė iniciatyvą ir rugpjūčio 6-ąją pasiuntė karius į vakarinę Kursko sritį.
Ukraina teigia užėmusi dešimtis regiono gyvenviečių, o Rusija sako, kad daugiau kaip 120 tūkst. civilių gyventojų turėjo bėgti iš šio regiono.
Tačiau kovų epicentras išlieka Rytų Ukrainoje, kur Rusijos kariuomenė toliau žengia į priekį – pastarosiomis dienomis užėmė kelias gyvenvietes.
