„Didelį nerimą kelia pranešimas, kad Vokietija ateinančiais metais mažins savo karinę paramą. Tai bloga žinia“, – sakė jis per konferenciją Santandere, Ispanijos šiaurėje.
Berlynas savo ruožtu tikina, kad ir toliau teiks reikiamą pagalbą Ukrainai jos kovoje prieš Rusijos invaziją, nepaisant planų 2025 metais perpus sumažinti biudžetą, skirtą paramai Kyjivui.
2025 metų Vokietijos biudžetas tapo trijų kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) valdančiosios koalicijos partijų užsitęsusių ginčų objektas.
Liberalusis finansų ministras Christianas Lindneris (Kristianas Lindneris) paprašė kitų ministerijų sutaupyti, kad būtų laikomasi konstitucinės taisyklės, kuria siekiama neleisti valstybei prisiimti per daug skolų.
Naujausiame projekte kitų metų biudžete Ukrainai numatyti maždaug 4 mlrd. eurų, palyginti su maždaug 8 mlrd. eurų 2024 metais.
Vokietija yra antroji po Jungtinių Valstijų pagal dydį pagalbos Ukrainai teikėja.
„Iki šiol be didelio triukšmo Ukrainą stipriausia parama pasiekdavo iš Vokietijos. Taigi galima sakyti, kad turime daryti kažką kitaip. Tačiau kol kas iš to, kas daroma, daugiausia daro Vokietija“, – pridūrė jis.
Vokietijos vyriausybė nurodė, kad siekdama kompensuoti paramos sumažinimą remsis Didžiojo septyneto (G-7) ir Europos Sąjungos planais gauti lėšų iš įšaldyto Rusijos turto.
Birželį G-7 lyderiai susitarė dėl 50 mlrd. dolerių (45 mlrd. eurų) paskolos Ukrainai, panaudojant iš įšaldyto Rusijos turto gautą pelną.
Tačiau dėl biudžeto, kuris turi būti priimtas iki metų pabaigos, vis dar vyksta diskusijos, o vokiečių finansų ministerija praėjusią savaitę pareiškė, kad kiekvienu konkrečiu atveju yra pasiruošusi svarstyti papildomų išlaidų Ukrainai klausimą.
