Europos Komisija kreipėsi į abi šalis, kurios abi įstojo į bloką 2004 metais, reikalaudama pasiaiškinti ir įspėdama, kad šios schemos didina pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir korupcijos riziką.
ES pasai yra labai vertinami, nes jų savininkams suteikiama teisė laisvai keliauti, gyventi ir dirbti visuose 27 bloko valstybėse – ši teisė, pasak Komisijos, turi būti ginama.
„Investuotojų pilietybės schemos turi įtakos ne tik jas valdančioms valstybėms narėms ir nėra neutralios kitų valstybių narių bei visos ES atžvilgiu“, – nurodoma EK pareiškime.
„Komisija mano, kad ES pilietybės suteikimas už iš anksto nustatytus mokesčius ar investicijas nesant jokio realaus ryšio su atitinkamomis valstybėmis narėmis pakerta ES pilietybės esmę“, – priduriama pareiškime.
Abi šalys turės per du mėnesius atsakyti į formalų EK pranešimą apie veiksmus, o paskui Briuselis galėtų imtis tolesnių priemonių.
Kipras jau buvo paskelbęs nutrauksiantis savo schemą kitą mėnesį, transliuotojo „al Jazeera“ tyrimui nustačius, kad dešimtys pareiškėjų figūruoja baudžiamuosiuose tyrimuose, sulaukė tarptautinių sankcijų ar net atlieka laisvės atėmimo bausmes.
Komisija mano, kad ES pilietybės suteikimas už iš anksto nustatytus mokesčius ar investicijas nesant jokio realaus ryšio su atitinkamomis valstybėmis narėmis pakerta ES pilietybės esmę.
Pasak EK atstovo Christiano Wigando, ES yra susirūpinusi dėl to, kad Kipro vyriausybė raginama įvesti naują panašią programą, taip pat dėl Maltos pranešimo apie ketinimus pratęsti savąją schemą.
„Ateityje svarbu būtų tai, kad nė viena valstybė narė nevykdytų schemų, kuriomis iš esmės prekiaujama ES pilietybe“, – žurnalistams sakė Ch.Wigandas.
Kipras 2007 metais pradėjo siūlyti pasus mainais į dideles investicijas, o 2013-aisiais praplėtė šią programą. Tuo metu Malta „pardavinėja“ pasus nuo 2014 metų.
Investuotojai galėdavo gauti Kipro pasą mainais į 2,5 mln. eurų investiciją, o Nikosijos iždas tokiu būdu per metus pasipildydavo apie 7 mlrd. eurų.
Praėjusį mėnesį Maltos teisėsauga areštavo buvusio ministro pirmininko Josepho Muscato administracijos vadovą, atlikdama tyrimą dėl įtariamų „dėkingumo mokesčių“, susijusių su šalies „auksinių pasų“ schema.
EK jau kurį laiką perspėja apie tokių schemų Bendrijai keliamus pavojus, tačiau iki šiol nesiimdavo jokių konkrečių veiksmų problemai išspręsti.
