Pasiruošti atitinkamoms atsakomosioms priemonėms paragino Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris, parengęs dokumentą trečiadienį vyksiančiam EK posėdžiui.
Tame dokumente, su kuriuo susipažino „Financial Тimes“, siūloma „pasirengti veikti artimiausiomis dienomis“, jei Jungtinės Valstijos sankcijų paketą Rusijai „priims neatsižvelgusios į ES susirūpinimą“.
Jame taip pat reikalaujama, kad Vašingtonas „viešai arba raštu užtikrintų“, kad JAV planuojamos sankcijos nepaveiks europiečių verslo Rusijoje interesų.
EK dokumente taip pat numatoma, jog siekiant išvengti amerikiečių sankcijų neigiamo poveikio Europai turėtų būtų taikomi Bendrijos teisės aktai bei „priimtos atsakomosios priemonės, atitinkančios PPO (Pasaulinės prekybos organizacijos) reikalavimus“.
Leidinys nurodo, kad Europa yra sunerimusi, jog naujos sankcijos gali paveikti Europos kompanijų projektus, susijusius su Rusija, įskaitant dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą.
Be to, EK manymu, JAV planuojamos sankcijos gali „paveikti nemažai europietiškų kompanijų, vykdančių teisėtą verslą su Rusija, atsižvelgus į Europos taikomas priemones prieš ją tokiose sferose kaip geležinkeliai, finansai, pervežimai, kalnakasybos pramonė“.
Kenkia solidarumui?
Neigiamą nuomonę apie JAV planuojamas sankcijas "The Wall Street Journal" išreiškė buvęs Vokietijos ambasadorius JAV, dabartinis Miuncheno saugumo konferencijos pirmininkas Wolfgangas Ischingeris.
„Nebent paketas būtų iš esmės peržiūrėtas, jis pakenks Europos energetiniam saugumui ir ES santykiams su JAV. Tuo džiaugtųsi Rusija“, – įspėjo W.Ischingeris.
Wolfgangas Ischingeris: "Šis klausimas neturėtų būti sprendžiamas Vašingtone – tai Europos reikalas, Europos įstatymų ir taisyklių reikalas."
Tačiau kodėl? Vokietijos diplomato teigimu, Vašingtonas pažeidžia 2014 metais nustatytas – kad ir nerašytas – taisykles, jog visus naujus planus dėl suvaržymų Rusijai, kuri aneksavo Krymą ir sukėlė karą Rytų Ukrainoje, europiečiai ir amerikiečiai turi peržiūrėti kartu.
„Buvo judama koja kojom ir siekiama užtikrinti, kad nei ES, nei JAV neims piktnaudžiauti verslo galimybėmis. Tokį transatlantinį požiūrį dabar trupina Senatas, planuojantis vienašališkas sankcijas, kurioms aiškiai nepritaria Europos Komisija, Vokietija, Prancūzija, Italija“, – rašo W.Ischingeris.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad sankcijų paketą pristatančiame dokumente kone visiškai atvirai skelbiama, jog siekiama padėti JAV komerciniams interesams, o Europos – pakenkti. Akivaizdu, kad kalbama apie amerikietiškų suskystintų dujų eksportą į ES.
Anot W.Ischingerio, Europai tikrai reikėtų įvairesnių dujų importo šaltinių, „tačiau nuogąstavimai dėl „Nord Stream 2“ yra išpučiami“. Esą ES yra nustačiusi daugybę naujų taisyklių, „kurios neleis Rusijai net pagalvoti apie energetikos kaip ginklo prieš Europą panaudojimą“.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pati sveikina visus papildomus energijos kelius į Europą, įskaitant suskystintas dujas iš JAV.
„Europoje dėl „Nord Stream 2“ verda gyvos diskusijos. Svarbiausia, kad šis klausimas neturėtų būti sprendžiamas Vašingtone – tai Europos reikalas, Europos įstatymų ir taisyklių reikalas“, – mano W.Ischingeris.
Diplomatas galiausiai teigia, kad naujosios sankcijos pakenktų energetikos projektams trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, Azerbaidžane ar Kazachstane, o kartu – ir dujų tiekimo į Europą alternatyvoms.
„Jei sankcijos bus įvestos, jos nuliūdins svarbius JAV partnerius Europoje ir komplikuos transatlantinio aljanso veiklą“, – įspėjo W.Ischingeris.
Baltieji rūmai nesipriešins?
Kaip buvo pranešta anksčiau, JAV Kongreso nariai išsprendė nesutarimus dėl sankcijų įstatymo, numatančio finansines bausmes Rusijai, Iranui ir Šiaurės Korėjai.
Dokumentui jau pritarė Senatas, o po balsavimo Atstovų Rūmuose jį dar turės pasirašyti šalies prezidentas.
Dėl minėto įstatymo projekto Atstovų Rūmų nariai balsuos antradienį, pranešė „Financial Times“.
Nauju sankcijų Rusijai paketu Vašingtonas siekia nubausti Maskvą už kišimąsi į Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus.
Nauju sankcijų Rusijai paketu Vašingtonas siekia nubausti Maskvą už kišimąsi į Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus.
Baltųjų rūmų atstovė Sarah Sanders sekmadienį pranešė, kad prezidento administracija palaiko pataisytą teisės akto projektą; jos manymu, Donaldas Trumpas taip pat turėtų jį pasirašyti.
„Administracija pritaria griežtai pozicijai Rusijos atžvilgiu, konkrečiai – šių sankcijų įsigaliojimui“, – sakė S.Sanders televizijai ABC.
Baltųjų rūmų atstovė pridūrė, kad pirminis teisės akto variantas, kuriam pritarė Senatas, „buvo blogai parašytas“, bet administracijos atstovams pavyko „padirbėti su Atstovų Rūmais ir senatoriais“ bei susitarti dėl vyriausybę tenkinančių pakeitimų.
