Sekmadienį Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Mišelis pranešė, kad sankcijų Baltarusijai klausimas bus įtrauktas į šios institucijos, kur renkasi šalių vadovai, darbotvarkę.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda žada siūlyti, kad Baltarusijos oro erdvė būtų pripažinta nesaugia erdve civilinei aviacijai, o Baltarusijos aviakompanijos „Belavia“ lėktuvai netektų teisės leistis ES ir NATO valstybių oro uostuose.
Minską išgelbės Maskva
Baltarusių apžvalgininkas Artiomas Šraibmanas mano, kad ES gali svarstyti oro susisiekimo su Baltarusija ribojimus, įvesti naujas ekonomines ar tikslines sankcijas kai kuriems baltarusių pareigūnams, pradėti tyrimus dėl lėktuvo nutupdymo.
A.Šraibmanas: Rusija yra pasiruošusi kompensuoti didžiąją dalį žalos, kurią ES gali sukelti.
„Ekonominės sankcijos yra skausmingesnės nei tikslinės sankcijos, ribojančios vizų išdavimą, bet ar dėl to nukentėtų režimas? Nesu tikras.
ES turi labai mažai svertų dėl Baltarusijos. O Rusija yra pasiruošusi kompensuoti didžiąją dalį žalos, kurią ES gali sukelti. Nesu įsitikinęs sankcijų efektyvumu, nes Baltarusiją paprasčiausiai išgelbės Maskva. Ir tai lems dar didesnę priklausomybę nuo Rusijos“, – 15min sakė A.Šraibmanas.
Pasak apžvalgininko, tam, kad sankcijos pakeistų Baltarusijos režimo elgesį, prie jų turėtų prisijungti visos šalies kaimynės.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja prof. Dovilė Jakniūnaitė sako, kad trumpalaikėje perspektyvoje iš ES galima tikėtis griežtos pozicijos išreiškimo ir įvykių pasmerkimo.
Pasak D.Jakniūnaitės, bus svarstomos ir sankcijos.
„Greičiausiai nuo tikslinių, susijusių su judėjimo, finansinės veiklos apribojimais konkretiems asmenimis, bus pereita prie ekonominių-sektorinių sankcijų konkretiems sektoriams. Bus svarstoma ir dėl oro erdvės saugumo, visgi uždaryta oro erdvę nėra labai lengva – yra daug kitų aspektų. Daugiau įrankių nėra“, – 15min teigė politologė.
„Šiame amžiuje buvo suvokta, kad prekybos, eksporto uždarymas, bendrosios sankcijos neproporcingai pažeidžia gyventojus. Bėda ta, kad kuo stipresnės sankcijos, tuo didesnė tikimybė, jog nukentės ne tik režimas, bet ir su režimu tiesiogiai nesusiję žmonės“, – pridūrė ji.
Vasarį ES dar metams pratęsė tikslines sankcijas aukšto rango Baltarusijos pareigūnams, atsakingiems už represijas prieš taikius protestuotojus, opozicijos narius ir žurnalistus. Sankcijos skirtos ir pareigūnams, prisidėjusiems prie 2020 metų Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų klastojimo.
ES kelionių ir finansinės veiklos ribojimai šiuo metu taikomi 88 baltarusių individams, įskaitant autokratinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, taip pat septyniems juridiniams asmenims.
Prognozuoja whataboutizmą
A.Šraibmano teigimu, šie įvykiai rodo, Baltarusijos režimas yra pasiryžęs pasitelkti bet kokias priemones kritikų nutildymui, o tarptautinė reputacija jam nerūpi.
„Bus labai daug whataboutizmo iš Baltarusijos pusės. Jie ieškos istorijoje panašių pavyzdžių, įskaitant JAV elgesio, kad galėtų tvirtinti, jog ir patys gali taip elgtis. Jie jau dabar kalba apie atvejį, kai prieš penkerius metus Ukrainos specialios tarnybos iš Ukrainos į Baltarusiją skridusį lėktuvą nukreipė atgal į Kijevą, kad persekiotų politinį oponentą.
Lėktuvas su Bolivijos prezidentu buvo priverstas nusileisti Vienoje įtariant, kad jame – Edwardas Snowdenas. Baltarusijos valdžia neabejotinai kartos, kad daro tai, ką dar visi“, – teigė apžvalgininkas.
Pasak D.Jakniūnaitės, kai autokratas nenori pasitraukti iš valdžios ir viduje tam turi visus galios resursus, „labai sunku priversti tai padaryti be labai radikalių intervencijų, apie kurias mes nekalbame“.
Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Franakas Viačorka tviteryje pasidalino pasiūlymais, kaip į incidentą galėtų reaguoti tarptautinė bendruomenė, įskaitant Europos Sąjungą.
F.Viačorkos manymu, virš Baltarusijos derėtų paskelbti neskraidymo zoną, o lėktuvo nukreipimo į Minsko oro uostą ir žurnalisto Ramano Pratasavičiaus arešto operacijos vykdytojams pritaikyti „plačiausias sankcijas“.
„Reikia atkirsti Lukašenką nuo finansavimo: paskelbti sankcijas oligarchams, naftos ir kalio sektoriams, prekybai ginklais. Aptarti Baltarusijos klausimą Didžiajame septynete ir Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, padidinti paramą žiniasklaidai ir pilietinei visuomenei“, – vardijo aktyvistas.
ES vienybės testas
Daug apžvalgininkų sutinka, kad pirmadienį ir antradienį vyksianti Europos Vadovų Taryba Bendrijai taps tikru išbandymu.
„Tai bus tikras testas. Jei ES negalės sureaguoti realiais veiksmais į valstybės organizuotą keleivinio lėktuvo, skridusio iš vienos ES sostinės į kitą, perėmimą ir žurnalisto pagrobimą, ką ji galės?“ – klausia istorikas ir politikos apžvalgininkas Timothy Gartonas Ashas.
Savo ruožtu Amerikos katalikų universiteto istorikas, Vokietijos Marshallo fondo analitikas Michaelas Kimmage'as 15min įspėjo, kad Baltarusija netgi nori išprovokuoti griežtą ES reakciją.
„Incidentu gali būti norima sukelti tokį atsaką, kokiu Lukašenka galėtų pasinaudoti – papildomas sankcijas, susisiekimo oru ir kitais būdais tarp Baltarusijos ir ES apribojimą. Lukašenka galbūt nori, kad geopolitinės krizės aura, o ne jo blaškymasis šalies viduje, taptų naujuoju naratyvu.
Minskas taip pat nori parodyti, kad ES parama Baltarusijos opozicijai yra minimali. Siekiama išprovokuoti Bendriją taip, kad Baltarusija taptų dar artimesnė Rusijai“, – svarstė M.Kimmage'as..
Ukrainietė žurnalistė Olga Tokariuk pažymėjo, kad potencialus sprendimas uždrausti skrydžius iš Baltarusijos į ES šalis Baltarusijos žmonėms gali pakenkti labiau nei A.Lukašenkai.
„Baltarusiai pastaraisiais mėnesiais būriais bėga iš šalies. Aktyvistams ir žurnalistams iškilęs ypač didelis pavojus. Praėjusią savaitę dar vienas žurnalistas su penkiais vaikais lėktuvu paliko šalį.
Jei nebus skrydžių, žmonėms išvykti bus daug sunkiau. Lukašenką ir jo šeimininką Putiną reikia nubausti. Bet Baltarusijos žmones reikia saugoti – negalime jų izoliuoti ir palikti vienų su diktatoriumi“, – dėstė O.Tokariuk.
Siūlo bausti ir Rusiją
Europos politikos analizės centro (CEPA) vyresnysis analitikas Edwardas Lucasas irgi įsitikinęs, kad Europa laiko milžiniškos reikšmės egzaminą, ir bijo, kad jo Bendrija neišlaikys, nes nedrįs kartu su Baltarusija bausti ir pastarąją išlaikančią Rusiją.
„Lukašenka nebijo. Jis devynis mėnesius žudė ir luošino žmones, o mes Europos Sąjungoje nieko nedarėme. Dėl to kalti mes – galėjome jį sustabdyti, bet to nepadarėme.
Reikia sankcijų ir Lukašenkai, ir Rusijai, nes Rusija jį saugo. Turėtume sakyti Putinui, kad Lukašenka yra jo vyrukas ir dėl to Putinas yra atsakingas už jo elgesį. Turėtume jam pasakyti, kad jei jis nesutramdys Lukašenkos, nebus jokio „Nord Stream 2“. Galėtume paspausti Rusiją“, – 15min teigė E.Lucasas.
Analitikas pabrėžia, kad nenori, jog „už jų lyderių nuodėmes“ būtų baudžiami Baltarusijos žmonės – esą šalies vieta tikrai yra Europoje, todėl sankcijos turėtų būti labai tikslingos.
„Režimas Minske veikia tik dėl to, kad Putinas remia represijas. Padaryti galime labai daug, ir Lietuva devynis mėnesius veikė nuostabiai – bet kitos šalys nesistengė. Ir dėl to esu labai piktas.
ES reikia vienybės, bet ES lyderiai yra labai silpni. Von der Leyen, Michelis, Borrellis – visi jie skamba kaip klounai. Jei Europa nori geopolitinio svorio, strateginės autonomijos, štai, prašau, turime problemą prie pat Bendrijos sienos.
Tad jei nesugebame susitvarkyti su tokia problema, kokių šansų turėsime nuveikti ką nors daugiau kitose srityse? Bijau, kad Europai nepavyks, panašu, kad ES nesugeba veikti kaip 27 šalių sąjunga“, – kalbėjo E.Lucasas.
M.Šešelgytė: klausimas, ar Vakarų Europa susies Baltarusijos klausimą ir kalbėjimąsi su Rusija. Šios šalys labai susijusios ir Putinas gali paveikti Lukašenką.
Tiesa, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė dr. Margarita Šešelgytė 15min tvirtino, kad dar toli gražu nėra aišku, ar ES susies Baltarusijos ir Rusijos bylas.
„Artėja Putino ir Bideno susitikimas. Klausimas, kaip šis įvykis su tuo susijęs ir ar susijęs. Klausimas, ar Vakarų Europa susies Baltarusijos klausimą ir kalbėjimąsi su Rusija. Šios šalys labai susijusios ir Putinas gali paveikti Lukašenką“, – teigė M.Šešelgytė.
Bet ji nemano, kad Europos Vadovų Taryba šiuo metu svarstys galimas sankcijas ir Rusijai.
„Abejoju, kad ši idėja šiuo metu yra ant stalo. Niekas neįrodyta, tai yra mūsų prielaidos. Reikia tyrimo.
Iš kitos pusės, kai atsiejama Baltarusija nuo Rusijos, galbūt atsiras daugiau ryžto nubausti Baltarusiją, nes Baltarusija niekam per daug neįdomi. Peržengtos ribos, ir baudžiame“, – svarstė M.Šešelgytė.
