Libija tebėra apimta chaoso, prasidėjusio prieš beveik ketverius metus, kai per NATO remtą sukilimą buvo nuverstas ilgametis diktatorius Muamaras Kadhafi. Dvi besivaržančios vyriausybės, palaikomos skirtingų ginkluotų grupių, kovoja dėl legitimumo konflikte, dėl kurio gali skilti ši naftą eksportuojanti valstybė.
JT specialiajam pasiuntiniui Bernadino Leonui nesėkmingai mėginant organizuoti derybas tarp to konflikto pagrindinių stovyklų, ES užsienio reikalų ministrai po susitikimo Briuselyje pareiškė, kad 28 šalių blokas pasiruošęs imtis baudžiamųjų priemonių prieš bet kurią grupę, kuri žlugdo dialogą.
„Atsakingi už smurtą ir trukdantys Libijos perėjimui prie demokratijos ar žlugdantys šį procesą privalo sulaukti pasekmių už savo veiksmus“, – pažymima ministrų pareiškime, kuriame neįvardijama, kokių poveikio priemonių gali būti imtasi.
Viename ES diplomatinio korpuso parengtame dokumente, skirtame konfidencialioms diskusijoms, su kuriuo naujienų agentūra „Reuters“ susipažino praėjusį mėnesį, buvo išvardytos įvairios galimos sankcijos, įskaitant visišką Libijos naftos eksporto embargą.
Labiau tikėtinas scenarijus, kad bus parengtas taikos pastangų žlugdymu kaltinamų Libijos piliečių, kuriems būtų taikomos sankcijos, sąrašas, sakoma tame dokumente. ES naudojamos įprastos poveikio priemonės yra draudimas išduoti vizas ir turto įšaldymas.
ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį pasmerkė veiksmus, kurie gali sukelti pavojų Libijos aktyvams, finansų institucijoms ir gamtiniams ištekliams, sakydami, kad tai gali atimti „iš Libijos žmonių privalumus, teikiamus jų ekonomikos tvaraus vystymosi“.
„ES įsitikinusi, kad Libijos centrinio banko, Nacionalinės naftos korporacijos ir kitų svarbių finansų institucijų nepriklausomybė bei tinkamas funkcionavimas turi būti išlaikytas ir apgintas“, – sakoma pareiškime.
