ES narės Vidurio Europoje ir Baltijos regione palaiko specialaus statuso Londonui suteikimą. Šiuo klausimu dirbantys diplomatai teigia, kad tokiu būdu JK būtų leista dalyvauti sprendimų, susijusių su karinėmis misijomis ir industriniais projektais, priėmimo procese.
Tokios Vakarų Europos šalys kaip Danija palaiko idėją, kad Bendrijai nepriklausančioms šalims būtų leista dalyvauti ES finansuojamuose kariniuose projektuose. Tokiu būdu būtų atvertos durys ir bloką paliekančiai Jungtinei Karalystei.
Vis dėlto galingesnės šalys neskuba JK suteikti specialaus statuso – laukia, kuo pasibaigs pirmasis „Brexit“ derybų ratas. „Paryžius ir Berlynas pirmiausia nori matyti, kuo baigsis pirmoji derybų dalis“, – teigė derybose dalyvaujantis ES diplomatas.
Derybos vyksta lėtai, gali būti, kad jos baigsis „kietuoju „Brexit“ – t.y. Jungtinės Karalystės pasitraukimu be jokio susitarimo. Taip būtų užkirstas kelias bet kokiems specialiems gynybiniams santykiams ateityje.
„Jei JK pasirinks „kietąjį „Brexit“, bus labai sunku iš naujo sukurti pasitikėjimą, kurio reikia (glaudžiam ateities bendradarbiavimui)“, – teigė Rosa Balfour iš Vokietijos Maršalo fondo Jungtinėse Valstijose.
„Dviejų greičių“ gynyba
Bendrijai nepriklausančios šalys jau dabar turi galimybę dalyvauti ES karinėse operacijose, tačiau jų vaidmuo operacijų projektavime itin nereikšmingas. Jos, su ES narių pritarimu, taip pat gali dalyvauti industrinėse gynybos sektoriaus veiklose. Joms vadovauja Europos gynybos agentūra.
JK iš Bendrijos traukiasi tuo metu, kai ES pradeda stiprinti savo gynybines ambicijas. Vadinasi, ateityje JK vaidmuo turės būti apibrėžtas naujame kontekste.
Pirmadienį apie 20 ES šalių oficialiai paskelbs ketinimus prisijungti prie sustiprinto gynybos bendradarbiavimo iniciatyvos. Tai – dviem greičiais judančios Europos (kai vienos šalys integruojasi lėčiau nei kitos – red.) gynybos klausimais pavyzdys.
Tikimasi, kad toks bendradarbiavimas sustiprins bloko pajėgumus ir gebėjimą sąveikauti vienai su kita.
Tikimasi, kad toks bendradarbiavimas sustiprins bloko pajėgumus ir gebėjimą sąveikauti vienai su kita.
Kad pasiektų šį tikslą, Europos Komisija (EK) birželį įsteigė Europos gynybos fondą. Kariniams tyrimams nuo dabar iki 2020-ųjų EK atseikėjo 90 mln. eurų. Po 2020-ųjų kasmet bus skiriama 500 mln. eurų. Plėtrai ir pirkimams 2019–2020 metais skirta 500 mln. eurų, vėliau bus skiriama po milijardą eurų kasmet.
Dar vienas tikslas – per metus 5 mlrd. eurų skirti ginklams ir tokiai įrangai kaip bepilotės skraidyklės ar sraigtasparniai įsigyti.
JK ginklų pramonei tai – viliojanti perspektyva.
Karinis vadovavimas
JK pasitraukimas iš ES gynybinės architektūros bus paprastesnis nei iš kitų sričių. Gynyboje mažiau teisinių įsipareigojimų, integracija taip pat mažesnė nei, pavyzdžiui, bendroje ES rinkoje.
Kai kurie gynybiniai „Brexit“ aspektai, ypač susiję su NATO, gali sukelti problemų.
Tiesa, kai kurie gynybiniai „Brexit“ aspektai, ypač susiję su NATO, gali sukelti problemų.
Britai tradiciškai eidavo Aljanso pajėgų Europoje vado pavaduotojo generolo pareigas. Jas einantiems asmenims tekdavo specifinės su NATO ir ES bendradarbiavimu susijusios atsakomybės, įskaitant vadovavimą kai kurioms ES inicijuojamoms operacijoms, pavyzdžiui, „EUFOR Bosnija“.
Diplomatai mano, kad greičiausiai kitas šias pareigas einantis asmuo nebus britas.
Turkijos dilema
Jungtinės Karalystės pasitraukimas reiškia, kad ES iškils dilema: ar suteikti Londonui specialų statusą ir rizikuoti kitų Bendrijai nepriklausančių šalių atstūmimu, ar statuso nesuteikti ir rizikuoti išaugusiu kariniu susiskaldymu žemyne.
Specialaus statuso Londonui suteikimas apsunkintų, pavyzdžiui, jau įtemptus ES santykius su NATO nare Turkija.
„Ankara jau dešimtmečius prašo to paties (specialaus statuso – red.)“, – tikino aukšto rango ES pareigūnas. Kai santykiai su Rusija buvo šiltesni, Maskva taip pat domėjosi specialaus statuso suteikimu. Diplomatas pridūrė, kad JAV – taip pat blokui nepriklausanti šalis.
Jei JK negaus specialaus statuso, šalis gali bandyti atgaivinti karinius ryšius per regioninius aljansus. Pavyzdžiui, ji gali pasinaudoti Lankasterio sutartimis su Prancūzija, pasirašytomis 2010-ųjų lapkritį. Londonas taip pat gali atsigręžti į Šiaurės grupę, kuriai priklauso Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Suomija, Vokietija, Danija, Islandija, Nyderlandai, Norvegija ir Švedija.
„Atsiranda rizika, kad dėl „Brexit“ atsiras labiau susiskaldžiusi ir į kitus neatsižvelgianti ES“, – praeitą balandį perspėjo tyrėjos Claudia Major ir Alicia von Voss iš Vokietijos Tarptautinių reikalų ir saugumo reikalų instituto.
