Šis žingsnis yra dalis Bendrijos pastangų išsaugoti galingųjų šalių susitarimą dėl Irano branduolinės programos, JAV prezidentui Donaldui Trumpui nusprendus pasitraukti iš šios sutarties ir atnaujinti sankcijas šiitiškai respublikai.
Sprendimui pradėti „blokavimo statuto“ procesą vienbalsiai pritarta ketvirtadienį Sofijoje vykusiame ES lyderių susitikime.
Europos Komisija nurodė „pradėjusi oficialų procesą Blokavimo statutui aktyvuoti, atnaujinusi į jo taikymo sritį patenkančių JAV sankcijų Iranui sąrašą“.
JAV prezidentas D.Trumpas praėjusią savaitę paskelbė, kad Amerika traukiasi iš 2015 metais pasirašyto tarptautinio susitarimo dėl Irano branduolinės programos.
Pagal šią sutartį buvo atšaukta dauguma Iranui taikytų tarptautinių ekonominių sankcijų, o šiitiška respublika mainais įsipareigojo apriboti savo branduolinę programą, kad neturėtų galimybių pasigaminti atominės bombos, ir užtikrinti prieigą griežtoms tarptautinėms inspekcijoms.
„Blokavimo statuto“ aktyvavimui dar turi pritarti Europos Parlamentas ir atskirai kiekviena Bendrijos narė. Juo siekiama išsklaidyti Europos įmonių, po branduolinio susitarimo pasirašymo investavusių Irane, nuogąstavimus.
„Blokavimo statuto“ aktyvavimui dar turi pritarti Europos Parlamentas ir atskirai kiekviena Bendrijos narė. Juo siekiama išsklaidyti Europos įmonių, po branduolinio susitarimo pasirašymo investavusių Irane, nuogąstavimus.
„Aktyvavus blokavimo statusą, ES įmonėms draudžiama vykdyti eksteritoriniu mastu taikomas JAV sankcijas, leidžiama dėl tokių sankcijų patiriamą žalą išieškoti iš ją sukėlusio asmens, o užsienio teismų sprendimai, pagrįsti šiomis sankcijomis, Europos Sąjungoje pripažįstami negaliojančiais“, – nurodė Europos Komisija.
ES vykdomosios valdžios institucija išreiškė viltį, kad ši priemonė pradės galioti iki rugpjūčio 6 dienos, kai įsigalios pirmasis JAV sankcijų paketas.
„Sofijoje buvo pademonstruota Europos vienybė. Kol Iranas vykdo savo įsipareigojimus, ES, suprantama, laikysis sutarties, kurios viena iš architekčių ji yra. Šią sutartį vieningai ratifikavo Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ir ji nepaprastai svarbi siekiant išsaugoti taiką regione ir visame pasaulyje“, – sakė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris).
Jis pažymėjo, kad Amerikos sankcijos sukels pasekmių.
„Dėl šios priežasties mes, Europos Komisija ir Europos Sąjunga, turime padaryti viską, kas įmanoma, kad apsaugotume europinį verslą, ypač mažas ir vidutines įmones“, – sakė J.C.Junckeris.
Komisija taip pat pradėjo „oficialų procesą, turintį pašalinti kliūtis Europos investicijų bankui (EIB) spręsti dėl finansavimo veiklos už Europos Sąjungos ribų, Irane, remiantis ES biudžeto garantijomis“.
„Tai leis EIB remti ES investicijas Irane“, – pridūrė EK.
Be to, Europos Komisija pareiškė, kad siekiant didinti pasitikėjimą bus tęsiamas bendradarbiavimas su Teheranu įvairiose ekonomikos srityse. Iranui bus teikiama pagalba, įskaitant energetikos sektorių, vidutines ir mažas įmones.
Komisija nurodė, kad Artimiausiomis dienomis į Teheraną išvyks už klimato politiką ir energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Miguelis Arias Canete. Taip pat bus mobilizuota finansinė pagalba pagal bendradarbiavimo mechanizmą arba aktyvuotos ES partnerystės priemonės.
EK paragino Bendrijos nares išnagrinėti galimybes vykdyti sparčiuosius lėšų pervedimus Irano centriniam bankui. „Tokia pozicija gali padėti Irano vyriausybei gauti pajamas už naftą, ypač jeigu JAV taikytų sankcijas ES įmonėms, aktyviai užsiimančioms prekybos nafta sandoriais su Iranu“, – sakoma Komisijos pranešime.
„Blokavimo statutas“ yra 1996 metais priimtas teisės aktas, iš pradžių skirtas apeiti Vašingtono vykdytam prekybos su Kuba embargui. Ši priemonė draudžia ES bendrovėms ir teismams laikytis tam tikrų užsienio šalių sankcijų įstatymų ir skelbia, kad jokie užsienio teismų sprendimai, grindžiami šiais įstatymais, Europos Sąjungoje neturi teisinės galios.
Tačiau ginčas su Kuba buvo išspręstas politinėmis priemonėmis, tad sankcijų blokavimo mechanizmas niekada nebuvo išbandytas. Jis gali pasirodyti esąs naudingesnis kaip argumentas tolesnėse derybose su Vašingtonu.
