27 nares turinti ES prieštarauja Didžiosios Britanijos sprendimui vienašališkai pratęsti lengvatų periodą prekybai Airijos saloje po balandžio 1-osios. Airijos saloje, kur yra vienintelė ES ir JK sausumos siena, pagal „Brexit“ susitarimą buvo nustatyta speciali prekybos sistema.
Tai dar vienas klausimas, pakenkęs šalių santykiams po pereinamojo periodo pabaigos sausio 1-ąją. Ginčus kėlė įvairiausi dalykai, nuo vakcinų iki visiško diplomatinio ES pripažinimo Britanijoje ir – eilinį kartą – „skyrybų“ susitarimo sąlygų.
Praėjusią savaitę Britanija paskelbė atidedanti kai kurių prekių iš ES tikrinimo pradžią, kad verslas turėtų daugiau laiko pasirengti naujoms taisyklėms po „Brexito“.
Kovo 3 dieną JK nusprendė vienašališkai iki spalio pratęsti lengvatų periodą dėl prekių, judančių tarp Britanijos ir Šiaurės Airijos, tikrinimo, kuris yra svarbi susitarimo dalis siekiant išvengti „kietos“ sienos Airijos saloje pasibaigus pereinamajam laikotarpiui po „Brexit“.
Šiaurės Airija liko ES bendrosios rinkos dalis, tokiu būdu siekiant išvengti dešimtmečius šį JK regioną krėtusio tarpkonfesinio konflikto atsinaujinimo. Dėl šios priežasties į jį iš Didžiosios Britanijos vežamiems produktams taikomos ES importo taisyklės.
Pernai rugsėjį JK suerzino bloką pradėjusi galvoti apie įstatymą, kuriuo Boriso Johnsono vyriausybė būtų įgijusi galią nepaisyti „Brexito“ susitarimo dalies dėl Šiaurės Airijos.
Tad JK kovo 3-iosios pareiškimą ES laiko įrodymu, kad Britanija jau du kartus siekė pažeisti tarptautinį susitarimą.
„Pastarojo meto priemonės ir vėl nukreipia JK jos įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę ir sąžiningumo pareigos tyčinio pažeidimo link“, – britų prekybos derybininkui Davidui Frostui rašė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Marošas Šefčovičius.
Šiaurės Airijos statuso opumą šiemet akcentavo ES grasinimas uždrausti gabenti į Šiaurės Airiją vakcinas nuo COVID-19, siekiant užtikrinti geresnį bloko aprūpinimą. Taip būtų atsiradusi „kieta“ siena Airijos saloje, nors būtent tokio scenarijaus buvo siekiama išvengti „Brexit“ susitarimu.
Lengvatų periodai taikomi tokioms sritims kaip gyvūninės kilmės produktai ir siuntų pristatymas į Šiaurės Airiją iš Didžiosios Britanijos. Dėl jų dar nėra taikomi visi reikalingi patikrinimai.
Pirmasis lengvatų periodas turėjo baigtis šio mėnesio pabaigoje, bet JK pažadėjo pratęsti juos iki spalio. Šį sprendimą sveikino daug kompanijų Belfaste.
„JK valdžia leido asmenims nepaisyti Sąjungos įstatymų, nors jie tiesiogiai jiems taikytini“, – rašė M.Šefčovičius.
Pradėdama ilgą teisinį procesą ES nusiuntė Londonui vadinamąjį oficialaus įspėjimo laišką su išdėstytu skundu, kad jis pažeidžia ES ir JK susitarimą. JK per mėnesį turi atsakyti, o tada ES galės pradėti antrą proceso etapą. Galiausiai ginčas gali pasiekti arbitražą ir Jungtinei Karalystei gali būti paskelbtos finansinės sankcijos.
M.Šefčovičius savo laiške išreiškė viltį, jog Londonas netrukus pateiks planą, kaip vykdyti patikrinimus Šiaurės Airijoje, kad būtų išvengta tolesnių teisinių veiksmų.
Pirmadienio žingsnis iliustruoja prastą bendrą atmosferą tarp ES ir JK. Praėjusią savaitę bloko ir Britanijos lyderiai apsikeitė piktais komentarais dėl vakcinų eksporto.
Britų vyriausybei iškvietus ES pasiuntinį paaiškinti Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles'io Michelio komentarų, kad Britanija uždraudė vakcinų eksportą, B.Johnsonas Bendruomenių Rūmams pasakė, kad „nori patikslinti Europos Vadovų Tarybos pirmininko užuominą“.
ES ir JK, kurių 47 britų narystės bloke metus taip pat nesiejo didelė bičiulystė, santykiai pablogėjo po 2016 referendumo, kai britai nedidele persvara nubalsavo už išstojimą. Po piktų išsiskyrimo derybų pernai JK oficialiai išstojo iš Bendrijos, bet tuomet abi šalys pradėjo ginčytis dėl prekybos susitarimo.
Susitarimas galiausiai buvo pasiektas per Kūčias, bet jam dar turi pritarti Europos Parlamentas. Naujausios teisinės bėdos galėtų paveikti jo sprendimą.
