Šio susitikimo išvakarėse surengtos 28 ES valstybių lyderių darbo vakarienės metu buvo tariamasi dėl vieningos pozicijos, Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui demonstruojant „kaprizingą kategoriškumą“ dėl Irano branduolinio susitarimo ir prekybos muitų.
Ketvirtadienio viršūnių susitikime dalyvaus šešių Balkanų valstybių – Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos, Juodkalnijos, Makedonijos bei Kosovo – lyderiai.
Susitikime nebus Ispanijos vyriausybės vadovo, nes jo šalis, kurioje pastaraisiais metais smarkiai sustiprėjo katalonų nepriklausomybės judėjimas, nepripažįsta 2008 metais įvykusio Kosovo atsiskyrimo nuo Serbijos.
D.Tuskas: „Pirmą kartą per 15 metų kolektyviai susitiksime su savo partneriais iš Vakarų Balkanų. Tai bus proga abiem pusėms dar kartą patvirtinti, kad europinė perspektyva išlieka Vakarų Balkanų geostrateginiu pasirinkimu.“
„Pirmą kartą per 15 metų kolektyviai susitiksime su savo partneriais iš Vakarų Balkanų. Tai bus proga abiem pusėms dar kartą patvirtinti, kad europinė perspektyva išlieka Vakarų Balkanų geostrateginiu pasirinkimu“, – pažymėjo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.
Pasak jo, Bendrija investuos į infrastruktūros jungtis su Balkanais, kad paskatintų šių šalių vystymąsi ir padėtų joms greičiau priartėti prie ES standartų.
„Viliuosi padėti mūsų draugams Vakarų Balkanuose labiau priartėti prie ES“, – kalbėjo D.Tuskas.
Bendrijoje stiprėja įsitikinimas, kad ji privalo pati prisiimti atsakomybę už savo likimą augant transatlantiniams nesutarimams su D.Trumpu, neseniai paskelbusiu, kad Amerika traukiasi iš svarbaus tarptautinio susitarimo dėl Irano branduolinės programos, taip pat norinčiu įvesti muitus iš ES importuojamam plienui ir aliuminiui.
D.Tuskas trečiadienį nepagailėjo griežtų žodžių D.Trumpo atžvilgiu, tačiau pažymėjo, kad tam tikra prasme Amerikos prezidentas padeda Europai, nes ši „atsikratė iliuzijų“, jog gali visiškai pasikliauti Vašingtonu.
„Žvelgiant į pastaruosius prezidento D.Trumpo sprendimus gali kilti mintis, jog turint tokių draugų, kam mums reikalingi priešai?“ – rašė buvęs Lenkijos premjeras tviteryje.
Makedonijos ir Graikijos lyderių susitikimas kuluaruose
Prieš ketverius metus paskelbusi, kad tolesnė ES plėtra įšaldoma, Europos Komisija neseniai pristatė savo naują strategiją dėl šio regiono, numatančią, kad kai kurios šalys iki 2025 metų galėtų prisijungti prie Bendrijos. Šioje kandidačių grupėje pirmauja Juodkalnija bei Serbija.
Mainais Briuselis reikalauja regione vykdyti reformas ir veiksmingai kovoti su korupcija.
Tačiau šešios Balkanų valstybės rodo vis didesnį nekantrumą kelyje į narystę. Bulgarijos ministras pirmininkas neseniai įspėjo, kad procesas nevyks greičiau, regione savo įtaką gali padidinti Rusija bei Kinija.
Tačiau šešios Balkanų valstybės rodo vis didesnį nekantrumą kelyje į narystę. Bulgarijos ministras pirmininkas neseniai įspėjo, kad procesas nevyks greičiau, regione savo įtaką gali padidinti Rusija bei Kinija.
Viršūnių susitikimo deklaracijoje, kurios projektą gavo naujienų agentūra AFP, akcentuojama „sujungiamumo“ (connectivity) investuojant į transportą ir infrastruktūrą tema, tačiau nevartojami žodžiai „prisijungimas“ (adhesion) ar „plėtra. Tai trys raktiniai žodžiai kelyje į narystę Bendrijoje.
„Tai nebus svarstoma Sofijoje“, – sakė ES aukšto rango pareigūnas ir pridūrė, kad narystės klausimai bus aptarti birželį, kai lyderiai spręs, ar pritarti deryboms dėl narystės su Albanija ir Makedonija.
Be „europinės perspektyvos“ Balkanus gali vėl užklupti negandos, panašios į tas, kokias matėme praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje, kai byrėjo Jugoslavija, praėjusią savaitę įspėjo Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.
ES taip pat nelinkusi priimti naujų narių, kol jos neišsprendusios tarpusavio nesutarimų.
Problemų kelia ir ilgametis kaimyninių šalių Makedonijos bei ES narės Graikijos ginčas dėl buvusios Jugoslavijos respublikos pavadinimo.
Šis ginčas rusena nuo 1991 metų, kai Makedonija tapo nepriklausoma valstybe.
Graikija ginčija kaimynės teisę naudoti savo pavadinimą, nes tai esą gali reikšti teritorines pretenzijas į Graikijos istorinį šiaurinį regioną, irgi vadinamą Makedonija.
Makedonijos ir Graikijos lyderiai turėtų susitikti ketvirtadienį vyksiančio viršūnių susitikimo kuluaruose. Tačiau pareigūnai atmeta galimybę, kad šio pokalbio metu galėtų būti pasiektas koks nors susitarimas.
