Per gruodžio 14–15 dienų viršūnių susitikimą Briuselyje bus pradėta nauja diskusijų fazė, tačiau vis dar lieka daug klausimų dėl būsimų prekybinių 27 valstybių Europos Sąjungos ir išstojančios Britanijos santykių.
ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier perspėjo, kad „dar liko darbo“ jau padarytai pažangai „įtvirtinti“.
15 puslapių „skyrybų“ sutarties, paskelbtos britų ministrei pirmininkei Theresai May penktadienį ryte nuskubėjus derėtis su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu, preambulė iliustruoja dar neužtikrintą šios sutarties pobūdį.
„Perspėjus, kad dėl nieko nesusitarta, kol dėl visko nesusitarta, žemiau šioje bendroje ataskaitoje išdėstyti bendri įsipareigojimai su visomis detalėmis bus atspindėti Išstojimo susitarime“, – sakoma teksto įžangoje.
Išvadose pažymima, kad sutartis priklauso nuo „bendro susitarimo pagal 50-ąjį straipsnį dėl JK išstojimo, atsižvelgiant į būsimų santykių gaires bei sutarimą kuo anksčiau 2018 metais suderinti pereinamojo (laikotarpio) reikalus“.
Neatsakyti klausimai
Net pačioje penktadienio sutartyje yra klausimų keliančių elementų, susijusių su kebliais Airijos sienos po „Brexit“, Britanijos „skyrybų“ sąskaitos ir Britanijoje gyvenančių ES piliečių bei ES gyvenančių britų teisių klausimais.
Sutartyje yra aiškios garantijos dėl bloke jau gyvenančių britų ir Britanijoje jau gyvenančių ES piliečių teisių po „Brexit“, taip pat galimybės šeimos nariams pretenduoti į teisę gyventi.
Tačiau, pavyzdžiui, neminimi būsimi sutuoktiniai.
„Prieš galėdami uždegti žalią šviesą išstojimo susitarimui reikalaujame, kad ... taip pat būtų užtikrintas būsimas laisvas JK piliečių judėjimas ir gyvenimas ... visose 27 valstybėse narėse“, – sakė liberalų grupės Europos Parlamente lyderis Guy Verhofstadtas.
Kol kas neaišku, ar britai Europos Sąjungoje galės išsaugoti visas esamas teises, jei persikels į kitą bloko šalį.
Kol kas neaišku, ar britai Europos Sąjungoje galės išsaugoti visas esamas teises, jei persikels į kitą bloko šalį.
Piliečių teisių klausimu „skyrybų“ sutarties tekste nurodoma, kad Britanija pateiks įstatymo projektą, kuriuo šios teisės būtų įtrauktos į JK teisę.
Jį priėmus, jo nuostatos dėl piliečių teisių „bus viršesnės už nesuderinamus ... įstatymus, nebent parlamentas ateityje specialiai panaikintų šį Aktą“.
Tačiau neaišku, kas nutiktų, jei Vestminsteris vieną dieną tikrai panaikintų šį įstatymą.
„Bet koks JK parlamento pakeitimas dėl piliečių teisių bus labai matomas ir gali įvykti tik specialiai panaikinus sutartį“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pakomentavo ES derybininkų komandos narys Stefaanas de Rynckas.
Kiek tai kainuos?
Taip pat yra neaiškumų dėl tikslaus „skyrybų“ sąskaitos dydžio, nors buvo sutarta dėl metodologijos, kaip apskaičiuoti Britanijos mokėtiną sumą.
„Negalime apskaičiuoti tikslių sumų – visi šie skaičiai svyruos“, – sakė M.Barnier, nors neoficialiai ES yra apskaičiavusi maždaug 60 mlrd. eurų.
Britanija kalba maždaug apie 40–45 mlrd. eurų, bet į šią sumą nėra įtraukti tokie dalykai kaip ES garantuota paskola Ukrainai, kuri galėtų generuoti kaštų visoms dabartinėms ES narėms, taip pat ir Britanijai.
Be to, dar yra susitarimą kone sužlugdęs sienos tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos klausimas, kuris kėlė susirūpinimą Šiaurės Airijoje, kad Britanija gali sudaryti susitarimą, numatantį griežtai saugomą sieną, skiriančią Šiaurės Airiją nuo likusios Jungtinės Karalystės dalies.
Susitarime sakoma, jog JK „lieka įsipareigojusi saugoti bendradarbiavimą tarp Šiaurės (Airijos) ir Pietų (Airijos Respublikos) ir ... išvengti griežtai saugomos sienos“ tarp jų.
Britanija sakė, kad jei tai nebus įmanoma, ji pasiūlys „konkrečius sprendimus unikalioms Airijos salos aplinkybėms spręsti“, įskaitant susivienijimą su vidaus rinka ir muitų sąjunga, gerbiant Šiaurės Airijos taikos susitarimo sąlygas.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį įspėjo, kad derybos dėl būsimo Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos prekybos susitarimo bei pereinamojo laikotarpio bus sudėtingesnės už sunkias derybas dėl „Brexit“ sąlygų. „Rimčiausias iššūkis dar laukia priešaky“ , – sakė jis.
Buvusio britų ministro pirmininko Tony Blairo administracijos vadovas Jonathanas Powellas taip pat kalbėjo apie sunkumus.
„Kalba apie „visišką susivienijimą“ skirtingiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus“, – laikraščiui „Financial Times“ sakė J.Powellas.
„Buvo duota virtinė vienas kitam prieštaraujančių įsipareigojimų ir kitu etapu atsirado nauja atskira derybų gija dėl Airijos“, – sakė jis.
