Praėjusį kartą toks susitikimas vyko prieš aštuonerius metus. Nuo tada COVID-19 pandemija ir trejus metus trukęs Brazilijos pasitraukimas iš 33 šalis vienijančios Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybių bendrijos (CELAC), regis, padidino atstumą tarp abiejose Atlanto vandenyno pusėse esančių sostinių.
Sudėtingumo dvi dienas truksiančiam viršūnių susitikimui pridės nesutarimai įvairiais klausimais, nuo Rusijos karo Ukrainoje iki prekybos, miškų naikinimo ir reparacijų už vergiją. Sėkme bus laikoma net tai, jei visi sutars nuo šiol susitikti dažniau.
27 narių ES prisiima savo atsakomybės už susvetimėjimą dalį.
„Pernelyg daug metų Europa atsukdavo nugarą tam, kas, be abejo, kol kas yra labiausiai su Europa suderinamas regionas planetoje“, – sakė šį pusmetį ES pirmininkaujančios Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas.
Kelių ES šalių ryšiai su Amerikos žemynais trunka šimtmečius ir ilgai buvo grindžiami išnaudotojišku kolonializmu bei vergove. Net Lotynų Amerikos šalims pasiekus nepriklausomybę, prekyba ilgą laiką buvo laikoma vienos krypties reikalu ir buvo naudinga visų pirma europiečiams.
Tačiau XXI amžiuje Kinija nuolat plečia savo įtaką ir prekybą Lotynų Amerikoje, o ES supranta susidurianti su geopolitine ir strategine kova.
„Daug Europos kompanijų prarado pozicijų“, – sakė Parsifalis D’Sola, Kinijos ir Lotynų Amerikos santykius analizuojančio nepriklausomo ne pelno centro „Centro de Investigacion Chino Latinoamericano“ vykdomasis direktorius.
„Yra bendras interesas atsverti Kinijos ekonominę įtaką pasaulyje, o šiuo konkrečiu atveju – Lotynų Amerikoje“, – sakė P.D’Sola.
ES jau ketverius metus vadina Kiniją sistemine konkurente, Pekinui aktyviai kėsinantis į Europos šimtmečių senumo interesus Afrikoje, Centrinėje Amerikoje ir Pietų Amerikoje. P.D’Sola įspėja, kad dėl Kinijos lankstumo ir didelių investicijų į įvairius sektorius jau bus sunku realiai apriboti jos įtaką taip, kaip galbūt norėtų ES šalys.
Vis dėlto Europos įtaka Lotynų Amerikoje nėra nuvertinama, ypač kalbant apie ekonomiką. Naujausi skaičiai rodo, kad metinė prekyba tarp abiejų blokų per pastarąjį dešimtmetį padidėjo 39 proc., iki 369 mlrd. eurų. ES investicijos regione sudaro 693 mlrd. eurų ir per pastarąjį dešimtmetį yra padidėjusios 45 procentais. ES turi prekybos susitarimus su 27 iš 33 CELAC valstybių.
ES santykiams su šiuo regionu trukdo tai, kad per du dešimtmečius trukusias derybas nepavyko sudaryti išsamaus prekybos susitarimo su keturių šalių – Argentinos, Brazilijos, Urugvajaus ir Paragvajaus – Pietų Amerikos prekybos bloku MERCOSUR.
Keliose ES valstybėse yra įtakingų ūkininkų lobistų, siekiančių išvengti tokių jautienos tiekėjų kaip Brazilija ir Argentina konkurencijos, o ankstesniam Brazilijos prezidentui Jairui Bolsonaro leidus Amazonijos miškų kirtimui pasiekti intensyviausią per 15 metų lygį, ES šalys reikalauja griežtesnių aplinkosaugos standartų.
Šiemet Brazilijos prezidento postą perėmęs Luizas Inacio Lula da Silva, kuris šio mėnesio pradžioje taip pat perėmė vadovavimą MERCOSUR, grasinimus ES sankcijomis pavadino nepriimtinais. Prieš viršūnių susitikimą ES pareigūnai labai stengėsi pabrėžti, kad šios savaitės darbotvarkėje nėra klausimo dėl sankcijų šalims, nevykdančioms 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimo, ir gyrė L.I.Lulos da Silvos pastangas pažaboti miškų kirtimą.
Tačiau bendrai abu blokai yra nusiteikę susitarti, sakė San Paulo universiteto politologas Caio Marcondesas.
Rusija ir jos karas Ukrainoje taip pat kelia nesutarimų, užuot vieniję. CELAC priklauso tokios narės kaip Kuba ir Venesuela, kurių požiūris į Rusiją prieštarauja ES pozicijai. Iš pradžių tikėtasi, kad į viršūnių susitikimą kreipsis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, bet dabar šios idėjos atsisakyta.
Tokie klausimai smarkiai komplikuoja viršūnių susitarimo bendro pareiškimo rengimą. Ilgai tikėtasi, kad tai bus ilgas ir detalus tekstas, bet dabar jis greit virsta sutrumpinta deklaracija, sakė vienas rengiant šį pareiškimą dalyvaujantis ES pareigūnas. Jis kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, nes derybos dar tęsiasi.
Pareigūnas sakė nesitikintis jokio ypatingo proveržio dėl MERCOSUR susitarimo ar kitų prekybos susitarimų, bet pridūrė, kad šis viršūnių susitikimas galėtų suteikti jiems postūmį.
