Ambasadoriai dirbo didelę nakties dalį ir antradienio rytą, kad surastų bent švelniausias formuluotes Rusijos pasmerkimui dėl jos invazijos į Ukrainą, sakė vienas ES pareigūnas. Deryboms trukdė kai kurių Lotynų Amerikos šalių, tokių kaip Kuba, Venesuela ir Nikaragva, abejonės.
„Būtų gėda, jei negalėtume pasakyti, kad vyksta Rusijos agresija prieš Ukrainą. Tai faktas. Ir aš nesu čia tam, kad perrašinėčiau istoriją“, – sakė susierzinęs Liuksemburgo ministras pirmininkas Xavier Bettelis.
Airijos premjeras Leo Varadkaras pasisakė dar aštriau. „Kartais geriau neturėti jokių išvadų, nei turėti kalbą, kuri nieko nereiškia“, – teigė jis.
Ne vienas ES lyderis įtarė, kad Maskva siekia sėti nesutarimus. „Nepasiduokite Rusijos propagandai. Rusija nėra auka – ji yra agresorė“, – sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
lgai lauktas viršūnių susitikimas, surengtas aštuoneri metai po ankstesnio, virto priešprieša dėl klausimo, kuriuo didžioji dauguma iš 60 dalyvaujančių valstybių jau buvo sutarusios per kelis balsavimus Jungtinėse Tautose ir kitose tarptautinėse institucijose.
27 valstybes vienijanti ES norėjo, kad viršūnių susitikime daugiausiai dėmesio būtų skirta naujoms ekonominėms iniciatyvoms ir glaudesniam bendradarbiavimui siekiant atsverti didėjančią Kinijos įtaką Lotynų Amerikoje, bet keli lyderiai iš 33 narių Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybių bendrijos (CELAC) vėl priminė šimtmetį reiškiamus kaltinimus dėl kolonializmo ir vergijos.
„Dauguma Europos turėjo ir tebeturi nepaprastai neproporcingos naudos iš santykių, kuriuose mūsų Lotynų Amerika ir mūsų Karibai buvo ir yra nelygiai pajungti“, – sakė CELAC pirmininkaujantis Sent Vinsento ir Grenadinų premjeras Ralphas Gonsalvesas.
Diplomatinis Ukrainos gynimas ir Maskvos smerkimas yra kasdienis dalykas ES šalims, bet daug Lotynų Amerikos vyriausybių laikosi santūresnio požiūrio į konfliktą Europoje, kuris joms yra tik vienas iš daugelio pasaulyje.
Nors ES siekia griežtesnių žodžių dėl Rusijos karo Ukrainoje, R. Gonsalvesas sakė, kad „šis viršūnių susitikimas neturi tapti dar vienu nenaudingu kovos lauku diskursams šiuo klausimu, apie kurį buvo ir yra kalbama kituose, labiau tam skirtuose forumuose“.
Rezultatas toks, kad seniai įstrigę prekybos susitarimai, tarp jų didžiulės apimties ES ir Pietų Amerikos prekybos bloko MERCOSUR susitarimas, tikriausiai nebus pajudėję iš mirties taško, kai lyderiai antradienį po pietų užbaigs savo susitikimą.
Jei kas ir buvo pademonstruota, tai didesnis Centrinės ir Pietų Amerikos pasitikėjimas, paremtas didžiulėmis lėšų injekcijomis iš Kinijos ir žinojimu, kad jų itin svarbios žaliavos bus dar svarbesnės ES siekiant mažinti savo priklausomybę nuo Kinijos retųjų mineralų išteklių.
Praėjusį kartą ES ir Lotynų Amerikos viršūnių susitikimas buvo surengtas 2015 metais. Nuo tada COVID-19 pandemija ir trejus metus trukęs Brazilijos pasitraukimas iš CELAC, regis, padidino atstumą tarp abiejose Atlanto vandenyno pusėse esančių sostinių.
