ES įvedė naujas sankcijas Iranui dėl protestų malšinimo

Briuselyje susirinkę bloko užsienio reikalų ministrai priėmė ketvirtąjį sankcijų Teheranui dėl represijų prieš protestuotojus paketą.

Visas pavardžių sąrašas turi būti paskelbtas ES oficialiajame leidinyje vėliau pirmadienį.

Dėl susidorojimo su protestuotojais blokas jau įvedė sankcijas daugiau kaip 60 Irano pareigūnų ir subjektų, įskaitant sankcijas Teherano „moralės policijai“, Revoliucinės gvardijos korpuso vadams ir valstybinei žiniasklaidai.

Tačiau 27 valstybes nares vienijanti ES kol kas neįtraukė pačios Revoliucinės gvardijos į juodąjį sąrašą kaip teroristinės grupuotės, nors Vokietija ir Nyderlandai ragino tai padaryti.

Iranas įspėjo bloką nesiimti šio žingsnio, o ES pareigūnai baiminasi, kad tai gali sužlugdyti įstrigusius bandymus atgaivinti 2015 metų susitarimą dėl Teherano branduolinės programos, kuriam tarpininkauja Briuselis.

Bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis tvirtino, kad prieš blokui imantis šio žingsnio pirmiausia turi būti priimtas teisinis sprendimas kurioje nors iš ES valstybių narių.

„Negalima sakyti: „Aš laikau tave teroristu, nes tu man nepatinki“, – teigė J.Borrellis. – Tai turi būti padaryta, kai kurios nors valstybės narės teismas paskelbia teisinį pareiškimą, konkretų pasmerkimą.“

Rugsėjo 16 dieną mirus 22 metų Irano kurdei Mahsai Amini, suimtai Teherane už tai, kad, kaip įtariama, nesilaikė griežtų šiitiškos respublikos aprangos taisyklių, Iraną apėmė demonstracijos.

Jungtinių Tautų duomenimis, per protestų bangą Irane suimta mažiausiai 14 000 žmonių.

Irano valdžia yra įvykdžiusi mirties bausmę keturiems žmonėms už jų vaidmenį neramumuose, o iš viso ją skyrė 18 asmenų, taip sukeldama didelį tarptautinį pasipiktinimą.

Prancūzijos ir Belgijos užsienio reikalų ministrai paragino bloką spręsti klausimą dėl Irano vykdomo ES piliečių sulaikymo, kurį teisių gynimo grupės ir sulaikytųjų šeimos laiko įkaitų ėmimu.

„Manau, kad mums, europiečiams, laikas pagalvoti, kaip reaguoti į šią valstybinę įkaitų grobimo politiką, kurią dabar vykdo Iranas“, – sakė prancūzų ministrė Catherine Colonna. – Į tai turime atsižvelgti mąstydami ir ateityje priimdami sprendimus.“

Briuselis siekia, kad būtų paleistas belgų humanitarinės pagalbos darbuotojas Olivier Vandecasteele, kuris buvo nuteistas kalėti daugiau kaip 12 metų dėl kaltinimų šnipinėjimu, kuriuos smerkia JT ekspertai.

Praėjusią savaitę Prancūzija pareiškė, kad yra labai susirūpinusi dėl nuo spalio mėnesio Irane laikomo Prancūzijos ir Airijos piliečio Bernard'o Phelano sveikatos.

Irane sulaikyta apie dvi dešimtys užsieniečių ir dvigubą pilietybę turinčių asmenų.