Tai jis pareiškė Bendrijai atmetus šių metų derybų šeimininko Egipto pasiūlymą dėl susitarimo kaip nepakankamai ambicingą mažinti anglies dvideginio išmetimą.
F.Timmermansas, kuris vadovauja Europos Sąjungos delegacijai COP27, teigė, kad blokas „mieliau nepasiektų jokio rezultato, nei kad jis būtų blogas“, ir yra pasirengęs apskritai pasitraukti iš derybų, tačiau pridūrė, kad vis dar tikisi gerų rezultatų.
Pagal 2015 metų Paryžiaus susitarimą šalys susitarė apriboti visuotinį atšilimą iki „gerokai mažiau nei“ 2 laipsnių Celsijaus, palyginti su XIX amžiaus pabaiga.
Jie taip pat patvirtino siekį apriboti temperatūros kilimą 1,5 laipsnio, nors vėliau mokslininkai patvirtino, kad tai daug saugesnė gairė saugantis nuo katastrofiško klimato poveikio.
Praėjusiais metais Glazge buvo patvirtintas šis ambicingesnis 1,5 laipsnio tikslas, o šalys susitarė kasmet peržiūrėti savo anglies dioksido mažinimo tikslus.
„Problema ta, kad pirmininkaujantis Egiptas bando prastumti tekstą, kuriuo panaikinamas šalių įsipareigojimas reguliariai stiprinti savo nacionalinius tikslus, kad būtų pasiektas 1,5 laipsnio pagal Celsijų tikslas“, – sakė vienas Prancūzijos pareigūnas.
Tuo metu COP27 pirmininkas Samehas Shoukry pareiškė kad „didžioji dauguma“ derybose dėl klimato kaitos dalyvaujančių šalių mano, jog Egipto pasiūlytas rezoliucijų paketas yra „subalansuotas“.
„Didžioji dauguma šalių man nurodė, kad mano, jog tekstas yra subalansuotas ir kad jis yra potencialus proveržis, dėl kurio gali būti pasiektas konsensusas“, – žurnalistams sakė S.Shoukry, kuris taip pat yra Egipto užsienio reikalų ministras.
F.Timmermansas kiek anksčiau sakė, kad derybos vyksta „viršvalandžių metu“.
„ES vieningai siekia judėti į priekį ir remtis tuo, dėl ko susitarėme Glazge“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.
„Mūsų žinia partneriams aiški: negalime sutikti, kad 1,5 laipsnio [tikslas] mirtų čia ir šiandien“, – pridūrė jis.
Dvi savaites Egipto Raudonosios jūros kurorte Šarm aš Šeiche vykusios derybos įstrigo dėl daugybės tarpusavyje susijusių klausimų, įskaitant tai, kokiu būdu ir kaip greitai skirti pinigų pažeidžiamoms besivystančioms šalims, kurios jau nukentėjo nuo klimato kaitos sukeltų audrų, sausrų, karščio bangų ir potvynių.
